Apie netikėtą pagalbą Pereiti į pagrindinį turinį

Apie netikėtą pagalbą

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Noriu padėkoti jaunuoliui, kuris vieną dieną padėjo panešti man sunkų krepšį, kai ėjau iš parduotuvės, esančios Vingio pasaže. Nieko ypatingo vaikinas nepasakė, tik priėjo ir pasiūlė padėti. Tokie momentai labai sušildo – man asmeniškai toks vaizdelis retas. Gal kartais atrodo, kad žmonės tapo šalti ir kiekvienas gyvena tik sau, bet tokie maži poelgiai primena, kad gerumo tikrai yra. Ačiū tam vaikinui – poelgis maloniai nustebino.

Liucija

Sienos nėra tokios storos

Gyvenu daugiabutyje ir kartais atrodo, kad kai kurie kaimynai pamiršta, jog sienos nėra tokios storos. Sugalvoja leisti muziką, garsiai dainuoti, šūkauti. Anksti ryte ar vėlai vakare tikrai norisi ramybės. Nereikia visiškos tylos – tik šiek tiek daugiau supratingumo. Juk niekas nenori pyktis su kaimynais dėl dalykų, kuriuos galima išspręsti paprasčiausiu pokalbiu.

Deividas

Nepamirškime artimųjų

Primenu visiems vieną paprastą dalyką – nepamirškime paskambinti savo artimiesiems. Kartais atrodo, kad visi labai užsiėmę, nėra kada. Bet net nepastebime kaip praeina savaitė ar net mėnuo. Ypač apie vyresnius tėvus reikėtų prisiminti dažniau. Jiems nebūtinai reikia ko nors nupirkti ar nuvežti – užtenka kelių minučių pokalbio.

Klaipėdietė

Automobilis nėra žaislas

Labiausiai erzina tie vairuotojai, kurie gatvę tarsi paverčia lenktynių trasa. Važiuoja garsiai „gazuodami“, staigiai didina greitį, lekia pro kitus automobilius ir visiškai nepagalvoja, kad aplink yra pėsčiųjų, dviratininkų, vaikų. Susidaro toks įspūdis, kad jiems svarbu tik parodyti, kokį galingą automobilį vairuoja. Nuliūdinsiu, nes tikrai ne visiems tokios nesąmonės rūpi. Jie nori vis važiuoti greičiau, bet mieste reikėtų nepamiršti ir elementaraus atsargumo. Automobilis nėra žaislas, o gatvė – ne vieta lenktynėms.

Silvija

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų