Aplinkybių auka ar gudrus artistas?
Trijų konvojaus pareigūnų su antrankiais atvesto J. Aleksandrovo parodymai teismui truko apie penkias minutes. Pilnai pripažinęs savo kaltę, jis pradėjo nuo to, kad, paleistas šių metų sausio 13-ąją į laisvę, apsistojo tėvo brolio namuose Žemuosiuose Šančiuose – Tilkos gatvėje. Vos prieš mėnesį buvo miręs tėvas, į kurio pašarvonę jį kalėjimo vadovybė buvo išleidusi. O dėdė nevaikščiojo ir gyveno socialiai apleistame bute. Reikėjo ne tik juo rūpintis, bet ir kovoti su šią žiemą buvusiais šalčiais, nuo kurių užšalo namie vanduo. O jam bandant su tuo kovoti, buvo kilęs ir gaisras.
„Bėgau nuo bėdų, vartodamas kvaišalus,“ – teigė J. Aleksandrovas. Jis tikino dėl šios priežasties nieko neatsimenantis nei apie įvykius, vėl pasodinusius jį į teisiamųjų suolą, nei apskritai apie tą vos kelių savaičių laisvės gurkšnį, kai buvo sausio viduryje išleistas iš kalėjimo.
Ką J. Aleksandrovas atsakė į klausimą, iš kur gavo pas jį rastus ginklus, jau užsiminta. O dėl kartu su jais rastų ir šovinių teigė, kad šie buvo jo dėdės namuose nuo neatmenamų laikų ir net sunku prisiminti, kas juos atnešė.
Bėgau nuo bėdų, vartodamas kvaišalus.
J. Aleksandrovas teigė ir, kad sutinka su visais jam pareikštais ieškiniais. O šių, kaip paaiškėjo, byloje yra trys. Didžiausias – automobilio „Peugeot“, kuriam buvo peršautas kairės pusės galinių durelių stiklas, savininkės, prašančios priteisti iš kaltininko 90-ies eurų turtinę žalą ir 1 tūkst. eurų neturtinę, dar vadinamą moraliniu atlygiu. Pastarąją savo ieškinio dalį ji grindė tuo, kad, radus po nakties apšaudytą automobilį, ne tik buvo sutrikdyta įprasta jos gyvenimo rutina, bet ir patirta emocinė įtampa, iš pradžių baiminantis dėl savo saugumo ir, kad tai gali pasikartoti, o vėliau sužinojus, kad įtariamasis gyvena kaimynystėje.
Beveik 1060 eurų ieškinį pateikė ir draudimo bendrovė, atlyginus kito nukentėjusiojo – pastato, kuriame įsikūrusi kineziterapijos studija, kurios vitrininis stiklas taip pat buvo peršautas, savininko nuostolius. Ir pastarasis jokio ieškinio J. Aleksandrovui nereiškė.
AB „Kauno autobusai“ atstovė, vienintelė iš nukentėjusiųjų dalyvavusi J. Aleksandrovo teismo procese, taip pat teigė, kad visus jų nuostolius, patirtus apšaudžius troleibusus, atlygino draudikai. Tačiau „Kauno autobusai“ pareiškė teisiamajam dar papildomą 31,11 eurų ieškinį, kaip teigta, už tai, kad po išpuolių troleibusai negalėjo toliau tęsti maršruto. Bylą nagrinėjančiam teisėjui Virginijui Kalkauskui pasiteiravus, kaip ši žala apskaičiuota, AB „Kauno autobusai“ atstovė atsakė, kad atsižvelgta į tai, kiek kilometrų nenuvažiuota.
Gailėjosi ir prašė švelnesnės bausmės
Kadangi J. Aleksandrovas savo kaltę pripažino, jo bylai pritaikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas. O tai turėjo įtakos ir prokurorės Jolitos Raudeliūnienės jam siūlomai bausmei.
Pastaroji pradėjo nuo to, kad teisiamojo kaltę lengvinančių aplinkybių nėra, nes ikiteisminio tyrimo metu jis tik trečios apklausos metu prisipažino padaręs inkriminuojamus nusiklatimus. Tačiau yra J. Aleksandrovo kaltę sunkinanti aplinkybė – minėtus nusikaltimus jis padarė apsvaigęs nuo kvaišalų. Be to, vos išėjęs į laisvę.
Prokurorė siūlė skirti J. Aleksandrovui už troleibusų apšaudymą trejų metų laisvės atėmimą. O subendrinus su bausmėmis, siūlomomis už kitus nusikaltimus, – penkerių metų įkalinimą, kaip galutinę bausmę. Tačiau, kadangi bylai pritaikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, siūlomą bausmę būtina mažinti trečdaliu. Taigi, lieka įkalinimas trejiems metams ir keturiems mėnesiams. Bet į šį terminą dar reikia įskaičiuoti ir tuos penkis mėnesius, kai teisiamasis jau yra suimtas. Taigi, jam lieka kalėti dvejus metus ir vienuolika mėnesių.
J. Aleksandrovui skirtas valstybės advokatas Jaroslavas Los, prašydamas teismo švelnesnės bausmės jo ginamajam, akcentavo ne tik pilną pastarojo prisipažinimą, bet ir tai, kad jis nesulaukė jokios pagalbos dėl savo sunkios socialinės padėties, išėjus į laisvę, kas ir pastūmėjo griebtis kvaišalų.
Anot teisiamojo advokato, jo ginamojo prisipažinimas turėtų būti vertinamas kaip lengvinanti aplinkybė, nepaisant to, jog tai įvyko tik trečios apklausos metu, nes per ankstesnes jis dar galėjo būti ilgalaikio kvaišalų vartojimo poveikyje.
Be to, J. Aleksandrovo advokatas kėlė klausimą, kodėl dėl neteisėto šovinių laikymo buvo apkaltintas tik jo ginamasis, nors jų savininkas galėjo būti ir šio dėdė.
Teisiamojo advokatas nesutiko ir su automobilio „Peugeot“ savininkės ieškiniu dėl patirtos neturtinės žalos, nes ši ne tik nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad turėjo emocinių problemų, apie kurias kalba, bet net neatvyko į bylos nagrinėjimą, dėl ko šį jos ieškinį reikėtų atmesti, kaip nepagrįstą.
Pats J. Aleksandrovas, suteikus jam teisę į paskutinį žodį, teigė: „Tikrai gailiuosi ir tikrai nežadu to kartoti. O ieškinius, kai galėsiu, atlyginsiu – gal dar būdamas už grotų, jeigu pavyks įsidarbinti.“ Po šių savo žodžių jis taip pat prašė teismo švelnesnės bausmės.
Teismas savo sprendimą, kokios bausmės nusipelnė J. Aleksandrovas, skelbs po poros savaičių.
Taikėsi į žmones troleibusuose?
Kaip jau rašyta, J. Aleksandrovas kaltinamas net keturiais nusikaltimais, įvykdytais per vieną parą: viešosios tvarkos pažeidimu, turto sugadinimu visuotinai pavojingu būdu bei neteisėtu disponavimu šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis bei narkotinėmis medžiagomis be tikslo šias platinti, t.y. savo reikmėms.
Kaip jau rašyta, ikiteisminio tyrimo metu jis, kaip įprasta recidyvistams, nebuvo linkęs būti iki galo atviras su teisėsaugasa: nors neneigė, kad, būdamas apsvaigęs nuo narkotikų, šaudė A. Juozapavičiaus prospekte į troleibusus bei kitose Šančių gatvėse, tačiau negali pasakyti, kuriuo iš turėtų ginklų įvykdė pirmąjį išpuolį – ar tuo, kuris rastas jį sulaikant, ar tuo, kuris aptiktas per kratą jo namuose Tilkos gatvėje, kurios prieigose jis tokiu būdu smaginosi.
Pirmasis troleibusas – „4-ojo“ maršruto, važiavęs link Geležinkelio stoties, buvo apšaudytas vasario 2-ąją, apie 21 val., geležinkelio tilto prieigose. Ir jame keleivių nebuvo. Po įtartino garso šio troleibuso vairuotojas pastebėjo apgadintą pirmąjį kairės pusės salono langą, esantį už savo kabinos.
Antrasis troleibusas – jau „1-ojo“ maršruto, tačiau važiavęs ta pačia kryptimi, buvo apšaudytas vasario 3-ąją – taip pat apie 21 val. ties A. Juozapavičiaus prospekto ir Liepojos gatvės sankirta – netoli „Norfos“. Ir šiame jau buvo du keleiviai, sėdėję ne per toliausiai trečio nuo galo kairės pusės salono lango, į kurio rėmo konstrukciją buvo pataikyta.
UAB „Kauno autobusai“ per pirmąjį išpuolį patirtą nuostolį įvertino 385 eurais, per antrąjį – 462 eurais. Tačiau patirtą žalą jiems atlygino draudikai.
Nukentėjusiųjų atsirado daugiau
Įtariamasis minėtais išpuoliais buvo sulaikytas padedant visuomenei maždaug už valandos po antrojo troleibuso apšaudymo. Kuria kryptimi įtartinai sparčiu žingsniu nuėjo galimas šaulys, į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nurodė pilietiški asmenys.
Sulaikius įtariamąjį Kranto 3-iojoje gatvėje, pas jį rastas ne tik šratinis pistoletas, bet ir du folijos ritinėliai bei vienas plastikinis paketėlis su, kaip įtarta, narkotinėmis medžiagomis. Vėliau ekspertai patvirtino, kad tai – amfetaminas. O, kad ir tą vakarą įtariamas šaulys buvo apkvaitęs nuo narkotikų, konstatuota patikrinus jį narkotesteriu.
Po J. Aleksandrovo sulaikymo buvo atlikta krata ir jo gyvenamoje vietoje – jau minėtoje Tilkos gatvėje, taip pat esančioje „Norfos“ prieigose. Ten rastas dar vienas ginklas. Šį kartą – pneumatinis bei 43 pramoninės gamybos šoviniai.
Prie ikiteisminio tyrimo, pradėto tada po J. Aleksandrovo sulaikymo, vėliau buvo prijungtas ir išvakarėse pradėtas toks pats tyrimas dėl „4-ojo“ maršruto troleibuso apšaudymo bei dar du pranešimai dėl turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu, kaip manoma, įvykdyto tarp minėtų išpuolių prieš troleibusus – vasario 2-osios vakare arba naktį į vasario 3-iąją Sodų gatvėje, kuri paraleli A. Juozapavičiaus prospektui.
Nors dėl kineziterapijos studijos bei ne per toliausiai jos stovėjusio automobilio apšaudymo buvo kreiptasi į policiją dar vasario 3-iosios ryte, iš pradžių nei nukentėjusieji, nei pareigūnai nebuvo linkę jų sieti su išvakarėse įvykdytu išpuoliu prieš pirmąjį troleibusą, nes, kaip ir pastarojo apšaudymo atveju, įvykio vietoje dėl panaudoto ginklo specifikos nepavyko aptikti jokių įkalčių.
Pavyzdžiui, kineziterapijos studijos darbuotojos portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad atėjus vasario 3-iąją į darbą ir pastebėjus vitrininiame lange skylutę, kuri nebuvo kiauryminė, iš pradžių galvota, kad į jį pataikė akmenėlis, t.y. šis turto sugadinimas nesietas su didelį atgarsį sukėlusiu išvakarėse įvykdytu troleibuso apšaudymu. Ties šia versija apsistota, tik tos pačios dienos vakare netoliese esančios „Norfos“ prieigose apšaudžius dar vieną troleibusą. O tada viltasi, kad kineziterapijos studijos apšaudymas įvyko jau išsiskirsčius grupinės mankštos, trukusios iki 20 val., dalyviams.
Laikomas už grotų
Už turto sugadinimą visuotinai pavojingu būdu, kaip ir už neteisėtą disponavimą ginklais bei šaudmenimis, J. Aleksandrovui, kuris jau teistas 16 kartų už smurtinio bei turtinio pobūdžio nusikaltimus ir neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, teoriškia grėsė laisvės atėmimas iki penkerių
metų. O už viešosios tvarkos pažeidimą, kaip ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotroponėmis medžiagomis be tikslo šias platinti, – įkalinimas iki dvejų metų.
Kaip jau užsiminta, naujus nusikaltimus jis įvykdė vos už kelių savaičių, kai buvo paleistas iš eilinio įkalinimo, atlikęs 2024-ųjų gegužę jam skirtą subendrintą vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę už vagystes.
Po naujų pavojingų išpuolių, su kuriais siejamas, šis narkomanas Kauno apylinkės teismo buvo skubiai grąžintas už grotų, kur laikomas iki šiol. Nors prokurorei prašant teismo pratęsti J. Aleksandrovo suėmimą, valstybės jam skirtas advokatas teigė, kad užtektų skirti jo ginamajam ir intensyvią priežiūrą.
Pats J. Aleksandrovas taip pat veržėsi į laisvę, tikindamas teismą, kad, paleistas iš suėmimo, nei bėgtų, nei slėptųsi, kaip teigė griežčiausios kardomosios priemonės pratęsimo prašiusi prokurorė.
Teisėjas V. Kalkauskas liepos pradžioje J. Aleksandrovo suėmimą pratęsė dar vienam mėnesiui. Kaip jau rašyta, praėjusiame šios bylos posėdyje J. Aleksandrovas įteikė teismui prašymą, pasirašytą dar kovo 26-osios data, t.y. kai byla dar nebuvo perduota teismui. Jis prašo, skiriant jam laisvės atėmimo bausmę, nes, panašu, kad kažko kito nesitiki, skirti ir psichosocialinę reabilitaciją, nes turi priklausomybę nuo kvaišalų ir jų įtakoje padarė nusikaltimus, už kuriuos dabar teisiamas.
Didelį atgarsį sukėlusiais išpuoliais prieš troleibusus kaltinamas J. Aleksandrovas ir toliau, kaip įmanydamas, slepia veidą nuo žiniasklaidos fotoobjektyvų, toliau keldamas įtarimus, kad yra dėl ko – galbūt dar ne visi jo padaryti nusikaltimai, šiųmetę sausio 13-ąją vėl atsidūrus laisvėje, yra atskleisti. Tačiau atkakliam portalo kauno.diena.lt fotografui pavyko jo aklinai slepiamą veidą užfiksuoti.
(be temos)
(be temos)