Kauno apylinkės teismui perduotos baudžiamosios bylos duomenimis, A. V., veikdamas kartu su A. D. ir I. B., organizavo apgaulingą kelių tarpusavyje susijusių bendrovių buhalterinės apskaitos tvarkymą.
Manoma, kad bendrovių apskaitoje buvo registruojami fiktyvūs sandoriai, taip pat buvo rengiamos ir naudojamos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sąskaitos faktūros su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie prekių bei paslaugų pirkimą, pardavimą.
Tyrimo duomenimis, tokiu būdu buvo siekiama dirbtinai padidinti bendrovėms grąžintino PVM sumas ir iš valstybės biudžeto susigrąžinti lėšas. A. D. ir I. B., tvarkydamos bendrovių buhalterinę apskaitą, į ją įtraukdavo tikrovės neatitinkančius duomenis, taip pat teikė Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) deklaracijas, kuriose buvo nurodytos neteisingos PVM sumos.
Pasak teisėsaugos, tokiu būdu iš valstybės biudžeto galimai buvo gauta daugiau kaip 909 tūkst. eurų, o dar daugiau kaip 921 tūkst. eurų buvo siekiama susigrąžinti.
Manoma, kad dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos iš dalies nebuvo galima nustatyti tikrosios bendrovių finansinės padėties – jų vykdytos veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų.
VMI byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl daugiau kaip 909 tūkst. eurų žalos atlyginimo.
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokurorė, tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai.
Naujausi komentarai