Pamiršo, kas svarbiausia?
Kaip jau rašyta, minėta kaunietė yra nukentėjusiojo statusą šioje byloje turinčio L. U. vaiko mama. Ir tądien, kai L. U. pateko į teisiamojo spąstus, kurie baigėsi jo pagrobimu, A. Pimpis buvo pas ją namuose. Tačiau, anot šios svarbiausios minėtų vyrų dvikovos liudytojos, ten jie tada nesusitiko, nes L. U., parvežęs namo vaiką, tik stabtelėjo, kad šį išleistų, ir nuvažiavo savo keliais. Tačiau tada jam pavymui išbėgo A. Pimpis.
Tiesa, duodama šiandien parodymus teisme, minėta liudytoja jau nelabai buvo linkusi prisiminti tos dienos įvykių. O apie tai, kuo viskas tada baigėsi, tikino sužinojus tik iš žiniasklaidos, nes nei su A. Pimpiu, nei su L. U. po to apie tai nekalbėjo.
Tai buvo banditizmas, nes per daug gerai L. U. gyveno.
Tik pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu – kitą dieną po stebuklingo L. U. išsigelbėjimo bei A. Pimpio sulaikymo duotus parodymus, ji patvirtino, kad su L. U. būta nesutarimų, apie kuriuos ji galėjo prasitarti A. Pimpiui. Nors ikiteisminio tyrimo metu, panašu, kad stodama pastarojo pusėn, atvirai pasakojo, kad L. U. prieš ją smurtavo bei kitaip terorizavo, dėl ko ji net buvo parašiusi pareiškimą policijai.
Po keliolika minučių trukusios šios liudytojos apklausos jai klausimų neturėjo nei A. Pimpis, dalyvaujantis šiame teismo procese iš Marijampolės kalėjimo, nei pastarojo advokatas. Nors ji ir buvo linkusi akcentuoti, kad su A. Pimpiu šiuo metu jokių ryšių nepalaiko, o su L. U. kartkartėmis – sprendžiant judviejų vaiko problemas, tenka bendrauti. Tačiau ji tikino nežinanti, kur L. U. šiuo metu yra.
Kaip jau rašyta, teismui pagaliau pavykus susisiekti su L. U., sulaukta jo elektroninio laiško, kuriame jis teigė, kad į šį teismo procesą neatvyks, nes gyvena užsienyje ir neturi galimybės atvykti. Be to, įvykio neatsimena ir pretenzijų teisiamajam neturi, todėl prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
Ir gudri višta uodegą išsidilgina
Kaip jau ne kartą rašyta, A. Pimpis atsidūrė šios bylos teisiamųjų suole, kai vieną pernykščio vasario vakarą, savo 33-ojo gimtadienio išvakarėse, buvo sulaikytas policijos 65-ajame kelio A1 kilometre – po to, kai buvo gautas pilietiško asmens pranešimas apie Vilniaus kryptimi važiavusį automobilį „VW Passat“, kurio vairuotojas kliudė kelio atitvarus ir pasišalino iš įvykio vietos.
Policijai pavyko rasti šį „VW Passat“ ties Žiežmarių apylinkės seniūnijos Būdiškių kaimu, esančiu apie 40 kilometrų nuo Kauno.
Nors šiuo automobiliu vežtas, tačiau sugebėjęs iš jo pabėgti L. U., sutiktas pareigūnų už kilometro, nebuvo linkęs su jais bendrauti, ikiteisminio tyrimo metu pavyko išsiaiškinti, kad tai, kas tą vakarą konstatuota kelyje A1, buvo tris dienas vykusių įvykių kulminacija.
Išsiaiškinta, kad 40-metis L.U. pateko į pagrobėjų spąstus, pernykštės vasario 1-osios popietę radęs „Akropolio“ automobilių stovėjimo aikštelėje už prabangaus savo automobilio „Porche Cayenie“, kurio galinis bamperis buvo apgadintas, valytuvų esą sąžiningo vairuotojo raštelį: „Užkabinau jūsų automobilį. Prašau paskambinti man nurodytu telefonu, kad galėtume išspręsti.“ Ir tai padaręs, vasario 3-iosios vakare buvo atsiviliotas į nuošalią automobilių aikštelę Perkūno alėjoje, kurioje buvo pagrobtas, panaudojus smurtą ir įgrūdus į A. Pimpio išsinuomotą „VW Passat“.
Kas ką pergudravo?
L. U., kaip jau užsiminta, su ikiteisminį tyrimą pradėjusiais teisėsaugininkais nebendravo, teigdamas, kad nieko neatsimena. Ir tai galiausiai baigėsi 1500 eurų baudos jam skyrimu už teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdymą. Taip teisiškai įvertintas L. U. atsisakymas vykti į paskirtą ambulatorinę ekspertizę, siekiant atsakyti į klausimą, ar jis nesimuliuoja atminties praradimo. Deja, prisikviesti L. U. į šią ekspertizę, kaip ir į teismo procesą, nepavyko.
Tačiau praėjusiame šios bylos posėdyje netikėtai parodymus davė A. Pimpis, žadėjęs tai padaryti tik po visų liudytojų apklausų, bet staiga panoręs, kad viskas greičiau baigtųsi ir nusprendęs taupyti mokesčių mokėtojų pinigus, nes buvo planuota atsivežti jį parodymams į teismą gyvai.
Savo parodymus A. Pimpis pradėjo nuo to, kad bendravo su L. U. buvusiąja, šiems jau seniai išsiskyrus, apie pusantrų metų iki bylon sugulusių įvykių. Ir tą dieną, kai viskas prasidėjo, tiesiog buvo užsukęs pas ją, kaip įprasta, atvykęs į Kauną darbo reikalais. O sužinojęs tada, kad L. U. ketina važiuoti su vaiku į „Akropolyje“ esantį kino teatrą, jis nusprendė šį pasekti, tikėdamasis nutaikyti patogų momentą vėl su juo pasikalbėti apie savo buvusiosios terorizavimą. „Matydavau, kaip ji dėl to kenčia ir kokia yra sugniuždyta. Bandžiau jau kalbėti su L. U. apie tai gal prieš porą mėnesiu telefonu, bet niekas po šio pokalbio nepasikeitė“, – teigė A. Pimpis, tikindamas, kad toks sprendimas gimė tada spontaniškai. Kaip ir vėlesnis – inscenizuoti „Akropolio“ automobilių aikštelėje eismo įvykį, nes atvykus ten, pamatė, kaip L. U. išlipo iš savo „Porsche“ su trimis vaikais. O užkišus už šio automobilio valytuvų raštelį su esą jį apdaužiusio sąžiningo vairuotojo telefono numeriu, L. U. paskambino jam dar tą pačią dieną. Ir nors jie jau buvo kalbėję telefonu, iš balso jo nepažino.
Geriausia gynyba puolant?
Anot A. Pimpio, susitikus su L. U. pirmą kartą, paaiškėjo, kad nė vienas iš jų nėra pildęs eismo įvykio deklaracijos. Be to, A. Pimpis teigė nenorėjęs nurodyti savo tikrų duomenų, kad L. U. nesuprastų su kuo iš tikrųjų turi reikalą. Todėl esą ir nurodė vieno savo bendradarbio vardą ir pavardę – kad tektų susitikti su L. U. dar kartą ir jau ne tokioje viešoje vietoje. Ja, anot A. Pimpio, tapo paties L. U. pasiūlyta nuošalesnė automobilių aikštelė Perkūno alėjoje. Ir ten jau buvo tinkama proga pasikalbėti su L. U., tačiau pastarasis pradėjo isterikuoti ir jie netruko susistumdyti. Galiausiai L. U. išsitraukė peilį. „Aš tik gyniausi, tačiau esu sportavęs. Jeigu nebūčiau to padaręs, būčiau negyvas“, – teigė A. Pimpis.
Anot jo, viskas užtruko apie pusantros minutės. Tačiau per šias grumtynes L. U. ir buvo sužalotas. O po to jam uždėti antrankiai ir automobilyje turėta lipnia juosta, nes jos prireikdavo turint reikalų su statybomis, apvyniotos L. U. kojos.
Aš tik gyniausi, tačiau esu sportavęs. Jeigu nebūčiau to padaręs, būčiau negyvas.
A. Pimpis tikino sudorojęs L. U. vienas. Tačiau matęs toje automobilių aikštelėje ir daugiau žmonių. O po to, būdamas streso būsenos, nelabai supratęs, kur veža L. U. Net negali pasakyti, kaip išvažiavo į automagistralę, kuria važiavo link Vilniaus, kuriame gyveno. „Manau būčiau kur nors su juo pasikalbėjęs, gal būtume susimušę ir būčiau jį paleidęs“, – tikino A. Pimpis, teigdamas, kad kalbėtis su L.U., esą nežinodamas, kaip jis sužeistas, pradėjo dar automobilyje. Tačiau šis pradėjo muistytis ir bandė iššokti iš važiuojančio automobilio, bet jis spėjo L. U. išgelbėti, sugriebęs ranka už striukės. Bet tada nesuvaldė automobilio ir šis atsitrenkė į atitvarus. O, kai jis sustojo pažiūrėti, ar automobilis labai apdaužytas, esą L. U., pasinaudojęs proga, pabėgo. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad ir jis toliau važiuoti nebegali, nes reikia keisti ratą. O maždaug už pusvalandžio pasirodžius policijai, dėl patirto streso prikalbėjo pareigūnams visokių nesąmonių. O šiems užkliuvo ne tik jo automobilyje tebebuvęs per grumtynes su L. U. iškritęs šio peilis, bet ir „Airsoft“ šautuvas, kurį jis kartu su antrankiais naudodavo, žaisdamas to paties pavadinimo legalius karinius žaidimus. Esą tik atvykus policijai, jis pamatė, kad jo rankos kruvinos.
Policija suskubo laiku
Kaip jau rašyta, ir šios bylos liudytojų apklausos atskleidė, kad tai, kas iki šiol buvo žinoma apie L. U pagrobimą, tebuvo ledkalnio viršūnė. Tai paaiškėjo po policijos pareigūno, kuris su kolega tada pirmieji atvyko į įvykio vietą, parodymų bei pagarsintos vieno užsieniečio, kuris vos antrąją savo buvimo Lietuvoje savaitę, atsitiktinai tapo L.U. pagrobimo liudytoju, apklausos.
„Gavus pranešimą apie automobilį, apgadinusį greitkelio atitvarus ir nuvažiavusį Žiežmarių link, mes jį radome kruviną, išdaužtu galiniu durelių už vairuotojo stiklu, nuleistais dviem ratais ir nubrauktu šonu. Automobilio vidus buvo pilnas kraujo. Kruvinas buvo ir jo vairuotojas“, – pasakojo teismui minėtas pareigūnas. Anot šio, jiems atvykus, A. Pimpis teigė, kad buvo užpultas ir sumuštas kažkur Kaune, tačiau jam pavyko apsiginti ir pasprukti. Jis tikino ir, kad kraujas automobilio viduje bei ant šio langų – jo. Tačiau paprašius A. Pimpio nusirengti ir detaliau apžiūrėjus jo kūną, jokių sužalojimų nefiksuota. O, pasiteiravus, ar neturi draudžiamų daiktų, sulaukta atsakymo apie peilį ir koviniams ginklams nepriskiriamą „Airsoft“ modelio ginklą. Peilis buvo rastas prie priekinės keleivio sėdynės – ant grindų, t.y. ten, kur parodė jį gulint A. Pimpis, tikinęs, kad pats išdaužė ir automobilio langą.
Melo kojos trumpos
Tiesa pradėjo aiškėti, kai buvo nuspręsta grįžti atgal ir ieškoti apgadintų atitvarų, palikus A. Pimpį bei jo automobilį atvykusiems kolegoms.
Maždaug už kilometro nuo tos vietos, kur rastas pastarasis, – jau apsisukus ir važiuojant Kauno kryptimi, prieš minėto liudytojo tarnybinį automobilį antroje eismo juostoje išniro žmogus – taip pat kruvinas ir priekyje surakintomis rankomis. Jis buvo be vieno bato, o ant jo kojų ties čiurnomis buvo lipnios juostos, kuria buvo surištos ir rankos, likučiai. Laimė, kad pavyko staigiai sustabdyti.
Tai, kad šis vyras, kuris atsisakė pasakyti, kas jam nutiko, ir net prisistatyti, susijęs su A. Pimpio vairuotu automobiliu, tapo aišku, sulyginus ant pastarojo galinės sėdynės, kur buvo daugiausiai kraujo, rastą striukės gobtuvą ir šio asmens vilkimą striukę.
Dar viena akivaizdžia sąsaja tarp šių įvykių tapo A. Pimpio turėtas antrankių raktelis, kuriuo jis bandė nesėkmingai atsikratyti teisme liudijusio pareigūno kolegų automobilyje.
Liudytojų neišvengta
Pagarsintų gana painių jau minėto užsieniečio parodymų, verstų iš anglų kalbos, kuriuos jis davė po kelių dienų teisėsaugininkams, susiradusiems jį, pagal vaizdo kamerų įrašus, bei vėliau – ikiteisminio tyrimo teisėjui, esmė – kad L. U. pagrobime dalyvavo trys asmenys.
Jis pasakojo tą pernykštės vasario 3-iosios vakarą – apie 21.30 val. išėjęs iš baro, kur išgėrė bokalą alaus, pamatęs gerai apšviestoje Perkūno alėjos automobilių aikštelėje, kurioje stovėjo ne vienas automobilis, jį sudominusį vaizdą – aukštas vyras su paltu ir kepure kažką darė kitam vyrui, kurio nesimatė. Tačiau girdėjosi šio balsas – lyg šaukiant pagalbos, lyg bandant priešintis.
Po tokio vaizdo, eidamas tolyn, užsienietis vis atsisukdavo, kol galiausiai pamatė, kaip minėtas aukštas vyras įstūmė pro priekines vairuotojo dureles kito vyro kojas. Ir apėjęs automobilį, uždarė priekines keleivio dureles. O tada šis automobilis dideliu greičiu išvažiavo iš aikštelės atbulas. Ir tik tada užsienietis teigė supratęs ir netrukus pamatęs, kad minėtame automobilyje buvo ir daugiau žmonių. Vienas – prie vairo, kitas – galinėje sėdynėje, nes tas aukštas vyras, automobiliui išvažiuojant, liko aikštelėje.
Teisėsaugininkų manymu, minėtą automobilį jau tada vairavo A. Pimpis. Tačiau, kur dingo dar vienas asmuo, buvęs jame be pagrobtojo, neaišku.
„Tai buvo banditizmas, nes per daug gerai L. U. gyveno“, – teigė minėti pašnekovai, įsitikinę, jog kažkur jo laukė iškasta duobė.
Jau neprisipažįsta nė vieno nusikaltimo?
Nors buvo nustatyti ir galimi A. Pimpio bendrininkai, kuriems buvo pareikšti įtarimai bendrininkavus neteisėtai atimant L. U. laisvę, galiausiai ikiteisminis tyrimas minėtų asmenų atžvilgiu nutrauktas, konstatavus, kad nesurinkta pakankamai duomenų, jog jie padarė šį nusikaltimą.
Vienintelis prieš teismą dėl neteisėto L. U. laisvės atėmimo, panaudojant smurtą ar sukeliant pavojų nukentėjusiojo gyvybei, stojęs A. Pimpis kaltinamas ir nesunkiu L. U. sveikatos sutrikdymu dėl savanaudiškų paskatų, ne mažiau kaip du kartus smogiant peiliu į kaklą bei dalinai pažeidžiant jo nervą ir viršutinę galvos dalį, bei dokumentų klastojimu, turint galvoje suklastotas eismo įvykio deklaracijas.
Pagarsinus kaltinamąjį aktą, A. Pimpis nepripažino tik L. U. sužalojimo. „Kitus kaltinimus pripažįstu pilnai“, – teigė tada A. Pimpis, šiuo metu atliekantis Marijampolės kalėjime pusaštuntų metų laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamos grupuotės, tarp kurios nusikaltimų – ir Lietuvą sukrėtęs 2020-ųjų spalį įvykdytas kontranbandininko nužudymas Lazdijuose, apgaule patenkant į pastarojo namus ir šį padegant, subūrimą bei vadovavimą jai.
Tačiau, duodamas teismui parodymus, jis jau nesutiko ir su kaltinimu klastojus dokumentus, nes esą minėtų eismo įvykio deklaracijų niekur nepanaudojo. Be to, A. Pimpis jau buvo linkęs ironizuoti: „Jeigu laisvės suvaržymas norint pasikalbėti yra nusikaltimas, tuomet prisipažįstu šį padaręs“.
Naujausi komentarai