„Dukrytė pradėjo dainuoti!“ – trumpu, bet itin jautriu atsiliepimu pasidalijo viena mamų. „Patirti įspūdžiai paskatino didesnį norą pasakoti apie įvykius ir savo patirtis, o tai prisideda prie kalbos lavėjimo. Be to, vaikas tapo emociškai ramesnis – sumažėjo staigių ir ryškių emocijų svyravimų. Pagerėjo ir koordinacija“, – rašė kito vaiko mama.
Veiverius pasirinko neatsitiktinai
Tiesa, projekte dalyvaujantys vaikai su gražuoliais keturkojais draugauja ne Kauno rajono dziudo ir jojimo sporto mokyklos filiale Pajiesio žirgyne, o kaimyninėje – Prienų rajono – savivaldybėje, Veiveriuose.
Projektą „Išmanios ir koordinuotos švietimo pagalbos plėtra Kauno rajone“ įgyvendinančios Kauno rajono pedagoginės psichologinės tarnybos (KRPPT) direktorius Dalius Balčiūnas „Kauno dienai“ sakė, kad Veiverių žirgynas pasirinktas neatsitiktinai.
„Veiverių žirgynas turi atskirą, specialiai pritaikytą patalpą ir platų terapijos užsiėmimų spektrą. Ne paslaptis, yra vaikų, kurie bijo šių didelių gyvūnų. Tie, kurie neišdrįsta užlipti ant tikro arkliuko, joja ant žaislinių. Jiems siūloma šukuoti, šerti žirgus. Nedrąsiems vaikams labai smagu vaišinti juos morkomis ir skanėstais. Lankytojams daug malonių emocijų suteikia akimirka, kai arkliukas iš jų mažų rankyčių švelniai su lūpomis paima siūlomą skanėstą. Jei nejaukus ir toks kontaktas, prašoma žirgą nupiešti. Hipoterapeutė Daiva Grabauskienė taiko skirtingus priėjimo prie vaikų metodus ir sugeba subtiliai užmegzti artimą jų ryšį su žirgais“, – teigė D. Balčiūnas.
Pasak KRPPT direktoriaus, ne mažiau svarbu ir tai, kad Veiveriuose kumeliukus augina ir prižiūri moterys. Net ir tapę žirgais, jie yra švelnūs, ramūs, neturi sportinio azarto. Žirgas, kurio kraujyje kunkuliuoja noras varžytis, impulsyvumas, netinkamas SUP vaikui.
Kalbėdama apie projektą D. Grabauskienė pabrėžė, kad iššūkius lydi džiaugsmas ir jo – nepalyginamai daugiau. „Ypač kai ketvirtame ar penktame užsiėmime pamatai vaiko pokyčius. Mėgstu sakyti: geriausias atlygis yra vaikų ir mamų šypsenos. Kai paklūsta didelis žirgas, vaikas ne tik džiaugiasi, bet ir labai pakyla jo savivertė. Užsiėmimai labai naudingi ir mamoms, joms taip pat reikalinga terapija, jos grįžta pas mus po projekto“, – tvirtino hipoterapeutė.
Tęs savarankiškai
Siekdama įvertinti šių užsiėmimų poveikį ir kokybę, tarnyba atliko dalyvavusių vaikų tėvų apklausą. Rezultatai džiugina ir patvirtina, kad išskirtinis ryšys su žirgu bei kryptingas specialistų darbas daro teigiamą poveikį – visi apklaustieji rekomenduotų šią terapiją kitoms šeimoms, auginančioms tokius vaikus.
Šis projektas tapo ne tik terapija, bet ir naujo pomėgio pradžia – kai kurios šeimos su dalyvavusiais vaikais jau nusprendė žirgus lankyti savarankiškai.
Žinoma, pradžia ne visada buvo lengva. Atsistoti šalia tokio didelio gyvūno mažiems vaikams kėlė natūralią baimę, nežinią ir nerimą. Tačiau profesionalių specialistų kantrybė, šiluma ir saugi aplinka ledus ištirpdė, baimę pakeitė pasididžiavimas savimi, ramybė ir nekantrus klausimas namuose: „Kada vėl važiuosime pas žirgus?“
Didžioji dalis tėvų aukščiausiu balu įvertino ir užsiėmimus vedusio specialisto darbą, bendravimą su vaiku, profesionalumą ir saugumo užtikrinimą. „Šis projektas nebūtų toks sėkmingas be žmonių, kurie kasdien dirba su vaikais. Tėvai nuoširdžiai dėkoja už šiltą ir jaukią atmosferą, rūpestį ir individualų dėmesį kiekvienam vaikui“, – džiaugėsi D. Balčiūnas.
Ką liudija apklausa?
Hipoterapija dažnai taikoma vaikams ir suaugusiesiems, turintiems centrinės nervų sistemos pažeidimų, judėjimo, raidos, elgesio ar emocijų sutrikimų. Jos nauda neabejojama. Ką liudija KRPPT apklausa?
„Daugiau nei 83 proc. tėvų pastebėjo akivaizdžių vaiko savijautos, elgesio ar sveikatos pokyčių jau po penkių užsiėmimų. Tėvai išskyrė keturias pagrindines sritis, kuriose jų vaikai padarė didžiausią pažangą. Pirmiausia – emocinė ramybė ir pasitikėjimas: vaikai tapo pastebimai ramesni, sumažėjo kasdienis stresas ir nerimas. Įveikę baimę joti, jie pradėjo labiau pasitikėti savimi ir kitose gyvenimo situacijose“, – vardijo KRPPT vadovas.
Pastebimas ir netikėtas kalbos proveržis: po užsiėmimų vaikai grįždavo kupini tokių stiprių įspūdžių, kad tiesiog degė noru pasakoti. Tai išprovokavo didelį šuolį bendraujant ir paskatino kalbos raidą.
Dauguma tėvų pastebėjo, kad sustiprėjo vaikų kūnas ir pagerėjo judesių koordinacija, nes sėdėjimas balne reikalauja nuolatinio pusiausvyros išlaikymo. Tėvai patvirtino, kad sustiprėjo vaikų raumenų tonusas, pagerėjo laikysena, jie mažiau griuvinėja ir lengviau išlaiko tiesią nugarą sėdėdami.
Labai svarbu ir tai, kad vaikai, tėvų pastebėjimu, tapo atidesni aplinkai, jiems jau lengviau ilgesnį laiką užsiimti viena veikla ir nesiblaškyti.
Projektas bus tęsiamas šiemet ir kitais metais. „Tuos, kas dar nepasinaudojo šia galimybe, kviečiame registruotis“, – ragino D. Balčiūnas ir pabrėžė: užsiėmimus finansuoja KRPPT. Kadangi dalyvavusiųjų fiziniai ir emociniai pokyčiai akivaizdūs, jis neatmetė galimybės, kad projektas „Išmanios ir koordinuotos švietimo pagalbos plėtra Kauno rajone“ nesibaigs 2027-aisiais. Tarnyba sieks, kad švietimo ir terapinė pagalba Kauno rajone būtų dar prieinamesnė ir efektyvesnė.
Kita jaudinanti istorija
Prieš beveik ketverius su puse metų per Lietuvą nuvilnijo žinia: Kauno rajono savivaldybė jautriai sureagavo į ukrainiečių pagalbos prašymą.
2022 m. balandį trys iš karo draskomos Ukrainos atkeliavę žirgai buvo įkurdinti Pajiesio žirgyne, o ketvirtasis – pas Babtų seniūnijos ūkininką Romą Majauską. Be to, savivaldybės vadovai pasirūpino kartu su ketvertuku atvykusia trenere Darja Lukašina ir jos sūnumi Nikolajumi: surado, kur gyventi ir dirbti.
Vienas žirgų – Lavrentijus, jojikų vadinamas mažybiniu Laurušos arba Lauro vardu, yra 2018 m. Valstybės dienos išvakarėse Kaune atidengtos skulptūros „Laisvės karys“ žirgo prototipas. D. Lukašina patikslino: modeliu buvo ir Bitneris. Autoriai skulptūrai pavyzdžiu pasirinko šio žirgo galvą, o kūnui – Lavrentijų.
Pajiesio žirgyno direktorė džiaugėsi, kad atvyko sporto mokykloje dirbę žirgai, jie ir čia pratęsė savo įprastinę veiklą. „Kartu su žirgais atkeliavo nuostabus žmogus – motyvuota ir kompetentinga trenerė D. Lukašina. Dabar esame labai stipri komanda. Su Darja labai lengva dirbti, jos adaptacija užtruko gal porą savaičių. Kauno rajono dziudo ir jojimo sporto mokykla įgijo didelį pranašumą, nes treniruotės dabar vyksta ir anglų kalba, vaikai gauna dvigubą naudą. Tėvai labai patenkinti, nes vaikai, be įprastinės veiklos treniruotėse, sužino labai daug naujų žodžių angliškai, su trenere bendrauja drąsiai, drąsiau nei su anglų kalbos mokytoja, nes žino, kad kitaip nesusikalbės“, – anksčiau „Kauno dienai“ yra sakiusi Ieva Anužienė.
Beje, „Veiverių žirgyne“ taip pat gyvena žirgas Ebonitas iš Ukrainos, atkeliavęs tuo pačiu metu, kaip ir minėtas ketvertukas.
Naujausi komentarai