Jaučiasi saugesni
Savivaliautojai tradiciškai nuolat užfiksuojami Kauno mariose, nes dideli plotai ir užutėkių gausios pakrantės apsaugo nuo nepageidaujamų žvilgsnių.
Ir šiais metais Kauno mariose pareigūnams įkliuvo brakonierių.
Ties Lapainios kaimu buvo aptikti du žvejai, kurie mariose gaudė žuvį trimis statomais tinklais. Laimikis neprastas – aštuoni įmitę lynai.
Nustatyta žala gamtai – 800 eurų. Valtis ir tinklai konfiskuoti.
Šeimos tradicija
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) „Kauno dienai“ patikslino, kad prie Lapainių kaimo mariose sulaikyti vyrai – tėvas ir sūnus, gyvenantys ant marių kranto esančioje sodyboje.
AAD atstovė Ieva Urbonaitė nurodė, kad viena priežasčių, skatinančių užsiimti brakonieriavimu, yra tradicijos ir įpročiai.
Kitoje Kauno rajono vietoje, ties Naujatrobiais esančioje Nevėžio atkarpoje, pareigūnai sulaikė asmenį, kuris iš guminės valties neteisėtai sužvejojo penkis karšius, naudodamas 60 m ilgio statomą tinklą.
Tinklais besinaudojantys brakonieriai įkliuvo Nemuno upėje ties Jurbarku. Du asmenys iš guminės valties žvejojo draudžiamu plukdomu tinklu ir buvo pagavę 50 karšių bei šešis salačius. Nustatyta žuvų ištekliams padaryta žala – 6,4 tūkst. eurų.
Fiksavo pažeidimus
Per birželio–liepos mėnesiais įvairiose šalies vietovėse organizuotus reidus aplinkosaugininkai nustatė 24-is mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.
Krokų lankos botaniniame-zoologiniame draustinyje brakonierius valtimi atplaukdavo iki Atmatos upėje esančio nendryno, palikdavo valtį ir pėsčiomis eidavo į draustinį, kur žvejojo draudžiamu būdu. Neteisėtos žvejybos metu jis sugavo septynis lynus. Žuvų ištekliams padaryta žala siekia 700 eurų.
Rokiškio rajone esančiame Sartų ežere asmuo iš fanerinės valties žvejojo statomu tinklu. Buvo paimta valtis ir tinklas. Žuvų jis nesugavo, todėl žala gamtai nepadaryta.
Švenčionių rajone esančiame Žeimenio ežere aplinkosaugininkų užkluptas asmuo žvejojo dviem statomais tinklais ir buvo sugavęs du lynus. Iš jo buvo paimta valtis ir du tinklai. Žuvų ištekliams padaryta 200 eurų žala.
Švenčionių rajone esančiame Kretuono ežere pareigūnai sulaikė asmenį, kuris iš guminės valties žvejojo keturiolika statomų tinklų. Neteisėtos žvejybos metu buvo sugauti 28 lynai ir aštuoni karšiai. Žuvų ištekliams padaryta žala siekia 3,6 tūkst. eurų. Iš pažeidėjo paimta guminė valtis ir keturiolika statomų tinklų.
Savivaliautojai tradiciškai nuolat užfiksuojami Kauno mariose, nes dideli plotai ir užutėkių gausios pakrantės apsaugo nuo nepageidaujamų žvilgsnių.
Siekia naudos
Pagal AAD turimus duomenis, sugautą žuvį brakonieriai dažniausiai parduoda arba suvartoja savo reikmėms.
„Žmones brakonieriauti gali skatinti kelios priežastys. Viena jų – finansinė nauda, kai žuvis neteisėtai gaudoma siekiant ją parduoti. Kiti žuvį gaudo asmeniniam ar šeimos suvartojimui. Taip pat brakonieriavimą gali skatinti norėjimas sugauti daugiau ir greičiau nei kiti, naudojant neteisėtus žvejybos būdus“, – nurodė AAD atstovė.
Nustatyti pažeidėjai turės atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą. Dėl pažeidimų pradėtos administracinės teisenos.
Gresia baudos
AAD atkreipia dėmesį, kad mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar būdus, užtraukia baudą nuo 600 iki 1,5 tūkst. eurų. Pakartotinai padarius tokį pažeidimą, bauda siekia nuo 1,4 tūkst. iki 2,5 tūkst. eurų.
Pareigūnai reguliariai vykdo prevencinius ir tikslinius reidus įvairiuose Lietuvos vandens telkiniuose, tikrindami žvejus mėgėjus.
Vien birželio–liepos mėnesiais aplinkosaugininkai nustatė 24-is mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Per šį laikotarpį paimta 90 draudžiamų žvejybos įrankių, keturiolika plaukiojimo priemonių, o žuvų ištekliams padaryta žala siekė 11 tūkst. 860 Eur.
Planuoja kitus reidus
Aplinkosaugininkai praneša, kad planuoja stiprinti limituotos žvejybos priežiūrą.
Nuo rugpjūčio 15 d. iki rugsėjo 15 d. AAD pareigūnai tikrins, kaip žvejai laikosi nustatytų limituotos žvejybos reikalavimų, ar turi žvejybai reikalingus leidimus ir neviršija nustatytų sugaunamų žuvų kiekių.
Reidų tikslas – užtikrinti žuvų išteklių apsaugą ir pažeidimų prevenciją Lietuvos vidaus vandenyse.
Prekiauti draudžiama
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 291 straipsnio 2 dalį, už limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimą gresia bauda nuo 90 iki 170 eurų.
Už limituotos lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimus atsakomybė yra griežtesnė. Pagal ANK 291 straipsnio 9 dalį, už šiuos pažeidimus gresia bauda nuo 250 iki 550 eurų.
Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad draudžiama prekiauti limituotos žvejybos metu sužvejotomis žuvimis ir iš jų pagamintais produktais.
Naujausi komentarai