Prie ežero – kraują stingdantis vaizdas: mažylio mama atšovė, kad tai – ne mano reikalas

Stebėjo įtartiną situaciją

Bauginančio vaizdo liudininke kaunietė tapo rugpjūčio 21-osios vakarą, apie 18.40 val. 

„Tądien buvo geras oras, todėl po darbo su vyru nusprendėme nuvykti prie Lampėdžio ežero išsimaudyti ar tiesiog pasėdėti paplūdimyje. Kai atvykome, atsigulėme ant užtiesalo tolėliau nuo vandens, netoli persirengimo kabinų. Po kurio laiko už mūsų atsigulė dvi maždaug 30 metų moterys, atėjusios su mažu vaiku. Jos abi gana garsiai kalbėjosi. Nugirdau, kad mažylio mama gyrėsi savo tvirta psichologine savijauta, aukšta saviverte, nes lanko kažkokias paskaitas. Abi moterys atrodė išsilavinusios“, – prisiminė pašnekovė.

Skaitytojos nuotr.

Netrukus Lampėdžio ežero paplūdimyje buvę poilsiautojai ėmė skirstytis – liko tik vienas kitas. Tuo metu kaunietė sakė sėdėjusi ant užtiesalo ir tiesiog besidairiusi. „Atkreipiau dėmesį, kad vandenyje – mažas – ne daugiau kaip dvejų metukų – visiškai nuogas vaikiukas. Šalia jo pamačiau įbridusią moterį. Pamaniau, kad vaikas – jos. Tačiau pastebėjau, kad moteris su vaiku nebendrauja – jis pasitaško vandenyje, išlekia į krantą, grįžta ir vėl įlenda kone iki kaklo. Tada vaikas atlėkė prie tų, netoli mūsų sėdėjusių, moterų, atsigėrė vandens ir nubėgo atgal į vandenį, o jos toliau plepėjo tarpusavyje“, – detalizavo kaunietė.

Atkreipiau dėmesį, kad vandenyje – mažas – ne daugiau kaip dvejų metukų – visiškai nuogas vaikiukas.

Užvirė kraujas

Matydama iš pažiūros abejingą minėtų dviejų moterų elgesį, ji neslėpė – ėmė nerimauti, kaip toks mažas vaikas yra paliktas vienui vienas, juk krantas – gana toli? „Į tokius dalykus reaguoju emocionaliai. Užvirė kraujas. Paklausiau vyro, gal reikėtų toms moterims pasakyti. Nemėgstu kištis į kitų žmonių gyvenimus, bet to man jau buvo per daug“, – prisiminusi įvykių eigą, žodžių į vatą nevyniojo pašnekovė.

Dar kurį laiką esamą situaciją stebėti  vis dėlto nusprendusi pilietiška moteris, sakė pamačiusi, kad mažylis priėjo prie vyresnio, maždaug septynerių metų, berniuko, kurio tėtis sėdėjo prie kranto, ir pradėjo kartu žaisti kamuoliu vandenyje. „Mačiau, kad vyras stebėjo savo septynmetį, todėl pagalvojau: „Jei, neduok Dieve, nutiks kokia bėda, pagalba bus vietoje. Tačiau buvo keista, kad mažylio mama į savo vaiką taip ir nereagavo“, – stebėjosi kaunietė.

Skaitytojos nuotr.

Nors abu berniukai žaidė ilgai, paskui vyresnysis priėjo prie tėčio ir pasidėjo kamuolį. Tuomet mažylis pribėgo prie savo mamos, bet netrukus vėl vienas nuėjo taškytis į vandenį. „Neiškenčiau. Atsisukau į tą moterį ir paklausiau: „Kodėl jūs neprižiūrite savo vaiko? Juk akimirka ir jis, toks mažas, gali priburbuliuoti“. Ji atsakė: „Aš viską matau, nesvarbu, kad kalbuosi. Žinau savo vaiką, jis žino, ką daryti“. Pasiteiravau: „Kaip jūs žiūrite, jei vaikas yra šitokiu atstumu nuo jūsų vandenyje vienas?“. Moteris man pradėjo aiškinti, kad tai manęs neliečia“, – pasakojo pašnekovė.

 Juk akimirka ir jis, toks mažas, gali priburbuliuoti.

Po pastarųjų žodžių pilietiška moteris neapsikentė ir pasakė mažylio mamai, kad viską užfiksavo, ir turimą medžiagą apie galimą mažo berniuko nepriežiūrą perduos vaiko teisių gynėjams. „Tada ji nepatenkinta pakilo nuo savo užtiesalo ir eidama pro šalį pasakė: „Čia – ne jūsų reikalas“. Kaip ne mano? Mano reikalas. Buvo daug akimirkų, kai mažylis buvo įbridęs iki kaklo, o krantas ten gana greitai gilėja. Mano širdis pradėjo baladotis, nebegalėjau pakęsti tokio motinos abejingumo“, – emocijų neslėpė kaunietė.

Skaitytojos nuotr.

Sudrausminta mažylio mama pagaliau nuėjo prie kranto stebėti besimaudančio savo vaiko ir prie užtiesalo nebegrįžo iki kaunietė su vyru išvyko namo.

Po pranešimo – nusivylimas

Galimo vaiko nepriežiūros atvejo, kurį matė prie Lampėdžio ežero, moteris prisipažino negalėjusi išvyti iš minčių visą savaitgalį, todėl situacijos aprašu ir nuotrauka pasidalijo vienoje gyventojų bendruomenėje, feisbuke, klausdama internautų, galbūt iš tiesų nereikėjo kištis? Didžioji dauguma žmonių išreiškė palaikymą ir patarė apie atvejį pranešti Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (VVTAĮT), pilietiškam elgesiui nepritarė tik keli komentavusieji.

„Tegul išsiaiškina, įspėja ar pamoko. Parašiau vaiko teisių gynėjams per feisbuką, kad norėčiau perduoti informaciją apie galimą vaiko nepriežiūros atvejį. Turiu ir įrašą, ir moters nuotrauką. Gavau jų atsakymą, kad turėčiau pateikti mamos, vaiko vardus, pavardes, adresą. Juk tai – visiška biurokratija. Iš kur aš galiu visa tai žinoti? Ar tokioje situacijoje kaip aš atsidūręs žmogus gali prieiti prie mamos ir paklausti vardo, pavardės, adreso? Ar ji man pasakytų? Tai – nesąmonė“ – stebėjosi pašnekovė.

Biurokratinis atsakymas mane sujaudino dar labiau.

Ji pridūrė nusivylusi vaiko teisių gynėjų reakcija ir neslėpė – tikėjosi, kad jie išplatins bent viešą prevencinį pranešimą visoms mamoms ir tėčiams apie vaikų priežiūrą, arba išvardys patarimus žmonėms, kurie tampa tokių atvejų liudininkais, – kaip elgtis, kur kreiptis. „Biurokratinis atsakymas mane sujaudino dar labiau. Jie galėjo bent pasiteirauti, koks tai galimas vaiko nepriežiūros atvejis. Juk neparašiau, kas atsitiko, tik pabrėžiau apie akivaizdžią nepriežiūrą. Mano nuomone, vaiko teisių gynėjai į šį atvejį pažiūrėjo labai formaliai“, – įsitikinusi kaunietė.

Suaugusiųjų atsakomybė

Portalo kauno.diena.lt žurnalistė dėl galimo vaiko nepriežiūros atvejo prie Lampėdžio ežero kreipėsi į VVTAĮT. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Deivydas Aidukas patvirtino, kad kaunietės nupasakota situacija vaiko teisių gynėjams yra žinoma.

„Vaiko teisių gynėjams nerimą kelia tai, kad leidžiant laiką prie vandens telkinių ne visada tinkamai įvertinamos vaikams galinčios kilti rizikos. Tai atskleidžia ir vaiko teisių gynėjams žinomas jūsų minimas atvejis. Prie vandens ypač svarbu nepamiršti, kad mažametis vaikas dar negali savarankiškai įvertinti jam gresiančio pavojaus, todėl visa atsakomybė už jo saugumą tenka šalia esantiems suaugusiesiems.

Suprantame ir vertiname žmonių, pastebinčių galimai nesaugias vaikams situacijas, rūpestį. Tokiais atvejais labai svarbu pasitikėti savo pastabumu ir, kilus pagrįstam susirūpinimui dėl vaiko saugumo, reaguoti čia ir dabar. Kartais laiku pastebėtas pavojus ir paprastas suaugusiojo įsikišimas gali padėti išvengti skaudžios nelaimės“, – aiškino pašnekovas.

Kaip elgtis?

Pasak jo, jeigu situacija leidžia ir tai yra saugu, galima pirmiausia ramiai kreiptis į vaiko tėvus ar kitus jį lydinčius suaugusiuosius ir atkreipti jų dėmesį į vaikui kylantį pavojų. Tačiau jeigu matoma tiesioginė grėsmė vaiko gyvybei ar sveikatai, nereikėtų laukti – būtina nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos telefonu 112 ir informuoti policijos pareigūnus. Apie galimą vaiko teisių pažeidimą taip pat galima pranešti vaiko teisių gynėjams.

„Suprantama, kad galimą vaiko teisių pažeidimą pastebėjęs žmogus ne visada gali žinoti vaiko ar jo tėvų vardus, pavardes ar kitus asmens duomenis. Tai neturėtų būti priežastis nepranešti apie galimai nesaugią situaciją. Kartu svarbu pranešant pateikti kuo daugiau turimos ir konkrečios informacijos – nurodyti įvykio vietą, laiką, aplinkybes, vaiko ir jį lydinčių žmonių požymius bei kitus duomenis, kurie galėtų padėti įvertinti situaciją ir imtis tolesnių veiksmų. Jeigu žmogus turi nuotraukų, vaizdo ar garso įrašų, apie juos taip pat svarbu informuoti“, – detalizavo D. Aidukas.

Tarnybos skyriaus vedėjas atkreipė dėmesį, kad kiekvienas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą yra įvertinamas, o atsižvelgiant į pranešimo aplinkybes ir turimą informaciją sprendžiama dėl tolesnių veiksmų, prireikus bendradarbiaujant su kitomis atsakingomis institucijomis.

Įvertinti rizikas

Vaiko teisių gynėjai taip pat paragino tėvus, globėjus ir kitus suaugusiuosius, leidžiančius laiką su vaikais prie vandens, ypatingą dėmesį skirti jų saugumui. Mažamečiai vaikai prie vandens neturėtų būti paliekami be tiesioginės suaugusiojo priežiūros – jie visada turėtų būti pasiekiami ranka.

Prieš leidžiant vaikui maudytis svarbu įvertinti aplinką ir galimas rizikas: 

– įsitikinti, kad pasirinkta vieta yra saugi,

– įsitikinti, ar vandens telkinys tinkamas maudytis,

– įsitikinti, ar priėjimas prie vandens nėra slidus ar pavojingas. 

Visuomet svarbu paisyti gelbėtojų nurodymų, nešokinėti į nepažįstamą vandens telkinį, neplaukti per toli nuo kranto. Taip pat būtina vaikams priminti, kad pripučiami ratai ir kitos plaukiojimo priemonės nėra saugos priemonės ir nepakeičia suaugusiojo priežiūros.

„Vaiko saugumas prasideda nuo suaugusiojo dėmesio. Todėl svarbu ne tik kalbėtis su vaikais apie saugų elgesį, bet ir patiems išlikti budriems – nesiblaškyti telefonu ar kitais pašaliniais užsiėmimais. Nė viena taisyklė ar saugos priemonė nepakeičia šalia esančio ir į vaiko saugumą susitelkusio suaugusiojo“, – priminė Tarnybos atstovas.

Nė viena taisyklė ar saugos priemonė nepakeičia šalia esančio ir į vaiko saugumą susitelkusio suaugusiojo.

Kilus klausimų, VVTAĮT kviečia žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800. Taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. 

Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.