„Prašome Kauno mečetės teritorijoje pernelyg atvirai nedemonstruoti intymaus fizinio artumo. Maloniai prašome visų lankytojų gerbti šios vietos paskirtį, aplinkinius žmones ir visuomenėje priimtas elgesio normas. Viešose erdvėse venkime elgesio, kuris gali kelti nepatogumų kitiems lankytojams ar būti netinkamas vaikams“, – rašoma prašyme.
Kauniečiai apie tai taip pat išsakė savo nuomonę.
„Kodėl negalime mes? Mes savo žemėje. Aš prieš, kad jie čia kažką darytų“, – sakė moteris.
„Mūsų šalis, darome ką norime. Jeigu atvyksta į mūsų šalį, turi prisitaikyti prie mūsų vertybių“, – teigė vyras.
„Nelabai ką galima pakeisti, ypač kai jų tiek mažai. Jie neturi tiek įtakos“, – svarstė kitas vyras.
„Kai viešoje vietoje per daug glamonėjamasi, bučiuojamasi, gal ir negerai“, – sakė moteris.
„Gal visiems reikia būti tolerantiškiems vieni kitiems ir viskas bus gerai“, – teigė praeivė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Musulmonų bendruomenė sako, kad jos prašymas buvo neteisingai suprastas.
„Dėl paprasto, nekalto bučinio niekas nekalba. Jeigu kažkas nuvažiavo prie mečetės pasibučiuoti – „faina“, šaunu“, – aiškino musulmonų religinių bendruomenių valdybos pirmininkas Aleksandras Beganskas.
Esą pasitaiko ir kur kas netinkamesnių situacijų.
„Kai glamonėjamasi vienam ant kito sėdint. Mes esame prie mečetės, tai yra maldos namai“, – pabrėžė musulmonų bendruomenės narė.
Po audringų reakcijų musulmonų bendruomenė sako, kad nebesijaučia saugi.
„Tiek Kaune, tiek Vilniuje sulaukiau bendruomenės narių žinučių, kad dabar jie patiria ypač nemalonius kreipinius arba žvilgsnius“, – pasakojo musulmonų bendruomenės narė.
Šeštadienį į mečetę buvo iškviesta policija.
„15.42 val. sulaukėme pranešimo, kad į mečetę norėjo patekti šeši jaunuoliai, kurie garsiai šūkavo „Lietuva – lietuviams“, – sakė Kauno policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė.
Visgi kol kas apsieita be ikiteisminio tyrimo.
„Aš jų nekaltinu, mes neparašėme pareiškimo policijai. Tie mūsų politikai, kurie nori, kad pasikartotų genocidas, priešiškumas, kad jie valdytų Lietuvą ir galėtų vogti valstybės lėšas, siekia būtent šio tikslo“, – tvirtino A. Beganskas.
Socialiniuose tinkluose provokacijų netrūksta. Kai kurie žmonės specialiai atvyksta prie mečetės bučiuotis ir fotografuotis, o „Google Maps“ programėlėje kuriami netikri greitų pasimatymų taškai.
Politikai sako, kad tokie įrašai gali būti lietuvių ribų bandymas.
„Vertinu tai kaip pirmus žingsnius – tai, ką musulmonai daro visur: bandymą pasižiūrėti, kiek vietiniai gali prisitaikyti prie mūsų, nes musulmonų bendruomenės niekur nežada atsisakyti savo įsitikinimų“, – sakė Seimo narys Vytautas Sinica.
Pasisakė ir šalia mečetės gyvenantys kaimynai.
„Mes, šalia mečetės gyvenantys žmonės, taip pat prašome jų penktadieniais neparkuoti savo „Bolt“ automobilių mūsų privačiuose kiemuose, jei netyčia pamirštame uždaryti vartus, neužstatyti įvažiavimų į kiemus, neužremti mūsų automobilių, taip apribojant mūsų judėjimo laisvę, nes kol jie neateina, tiesiog negalime išvažiuoti. Taip pat prašome nerūkyti susibūriavus po langais, nesispjaudyti ir nemėtyti nuorūkų“, – rašoma kaimynų prašyme.
O minėtais penktadieniais musulmonai, netelpantys viduje, priversti melstis lauke.
Religijos specialistai sako, kad įvairiais laikais pasitaikydavo įvairių prašymų dėl to, kas gali būti šalia bažnyčių ar kitų maldos namų, todėl ir toks musulmonų prašymas neturėtų stebinti.
„Ne vieną kartą būta pageidavimų, kad netoli bažnyčios neturėtų būti barų, ypač dėl alkoholio vartojimo ir panašiai. Tai nuolatinės derybos, tik klausimas, kurie veikėjai turi galios apginti savo poziciją“, – sakė VDU Religijos studijų dėstytoja Eglė Aleknaitė.
Kauno centre, Ramybės parke esanti mūrinė musulmonų mečetė iškilo prieš 96 metus. Dar anksčiau, 1847-aisiais, šioje teritorijoje buvo pagrindinės Kauno kapinės. Vėliau ji buvo padalyta į tris dalis, iš kurių vienas hektaras buvo skirtas musulmonų bendruomenei.
„Reikia gerbti vieniems kitus, bet migrantai turi integruotis“
Reaguodamas į diskusijas, kilusias po Kauno mečetės prašymo nedemonstruoti fizinio artumo greta maldos namų, prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius sako, kad reikia gerbti vieniems kitus. Tačiau jis taip pat akcentavo, kad imigrantai turi integruotis į mūsų visuomenę.
„Istoriškai Lietuvoje skirtingos kultūros, tautybės tikrai sugyvendavo. Tai reikia vieni kitus gerbti. Bet lygiai taip pat migrantai turi integruotis į Lietuvos visuomenę: mokytis lietuvių kalbą, gerbti lietuvių papročius. Matyt, čia yra abipusiai procesai“, – antradienį „Žinių radijuje“ kalbėjo V. Augustinavičius.
Kartu prezidento Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas sakė, kad Gitanas Nausėda mato būtinybę stipriau valdyti imigracijos mastą. Jis priminė, kad pirmadienį šalies vadovas Seimui pateikė įstatymų projektus, kuriais siekiama griežtinti imigracijos politiką.
„Konkrečiai – atvykstantys dirbti migrantai galėtų Lietuvoje dirbti du metus, po to turėtų išvažiuoti pusmečiui. Čia yra reaguojama į tai, kad vis dėlto Lietuvoje jau turime 7,5 proc. užsieniečių visuomenėje ir šį dydį jau reikia valdyti, riboti“, – pažymėjo jis.
„Taip, reikia atliepti verslo interesus, kad tų darbuotojų būtų, bet tai nėra kalba, jog mes turėsime labai daug užsieniečių, jie visi integruosis ir visi gyvens visą laiką. Tai šioje vietoje mes turime valdyti užsieniečių dydį. 7,5 proc. nuo visuomenės Lietuvai jau yra daug“, – sakė prezidento vyriausiasis patarėjas.
Kaip skelbta, pirmadienį prezidentas pateikė Seimui įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties ir kitų teisės aktų pakeitimus, kuriais siekia geresnio migracijos valdymo ir darbuotojų trūkumo šalies ūkyje problemos sprendimo.
Kaip rašoma pranešime, terminuotų darbo leidimų modelis labiausiai tiktų užsieniečiams darbuotojams, kurie neketina Lietuvoje gyventi nuolatos ar likti gyventi Lietuvoje ilgesnį laiką ir atvyksta į šalį dirbti, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojais, statybininkais ir pan. ne ilgesniam nei dvejų metų terminui.
Teigiama, jog teisės aktų pakeitimais būtų nustatoma spartesnė tokių užsieniečių atvykimo, prašymų nagrinėjimo procedūra, kad verslas galėtų greičiau priimti į darbą užsieniečius ten, kur neranda vietos darbuotojų.
Tiesa, šiuo atveju būtų nustatytas naujas griežtas reikalavimas, kad pasibaigus dvejų metų terminuoto darbo laikotarpiui užsieniečiai privalėtų išvykti iš Lietuvos bent šešiems mėnesiams.
Tuo metu aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš trečiųjų šalių gyvenimo Lietuvoje apribojimai nebūtų taikomi.
Naujausi komentarai