Po akibrokšto prie Kauno mečetės: žmonių pyktį kursto ne musulmonų elgesys, o politikai Pereiti į pagrindinį turinį

Po akibrokšto prie Kauno mečetės: žmonių pyktį kursto ne musulmonų elgesys, o politikai

2026-09-15 11:34

Po baikerių susibūrimo prie Kauno mečetės policija vis dėlto pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo ir trukdymo atlikti religines apeigas. Įpykę musulmonai prašo ir papildomos apsaugos – aptverti maldos namus tvora bei įrengti kameras. Jie parašė laišką prezidentui, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir aiškina, kad dėl tokių piketų kaltas ne musulmonų elgesys, o politikai. Jei niekas nesiims priemonių, esą gali kilti ir smurto protrūkių.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

<span>Po akibrokšto prie Kauno mečetės: žmonių pyktį kursto ne musulmonų elgesys, o politikai</span>
Po akibrokšto prie Kauno mečetės: žmonių pyktį kursto ne musulmonų elgesys, o politikai / „Kauno dienos“ skaitytojų nuotr.

Baikerių performansas prie Kauno mečetės aptarinėjamas iki šiol. Penktadienį į musulmonų pamaldas jie atsitempė kiaulės galvą.

„Intelekto – nulis. Ar jie ateis su kiaulės galva, ar jie ateis su asilo galva, mums vienodai. Tiesiog man gaila to gyvūno“, – komentavo muftijus Aleksandras Beganskas.

Aleksandras Beganskas

„Tai man tiesiog nepriimtina bet kuriuo atveju“, – sakė vyras.

Apie 100 baikerių traukė patriotines dainas ir kitaip kėlė triukšmą, kol musulmonai meldėsi.

„Kai įsitvirtins čia, pagyvens, padirbs, tuomet mes galėsime su jais ir skaitytis, aš taip manau. O ne dabar – vienadieniai atvykėliai. Nelegalų yra daug, aš manau“, – kalbėjo moteris.

„Jie parodė Lietuvos balsą, aš manau. Jie už lietuvius, nes mes esame lietuviai“, – teigė kaunietis.

Įtampa prie mečetės tvyro jau kurį laiką.

„Kauno miesto savivaldybė yra apskritai nusiplovusi nuo šitos problemos, tarsi čia visai ne Kaune vyktų“, – sakė europarlamentaras Dainius Žalimas.

Dainius Žalimas

Musulmonai piktinosi, kad šalia mečetės lietuviai netinkamai elgiasi, tačiau iš kauniečių sulaukė atsako.

„Būta pranešimų ir iš gyventojų apie eismo pažeidimus, Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, taip pat apie sklindantį didesnį triukšmą nei įprastai“, – komentavo Kauno policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė.

Šį kartą akistata apsižodžiavimu ir baigėsi.

„Tai yra tik pradžia. Deja, jeigu šiandien mes tikrai nesiimsime kažkokių rimtų priemonių, tai rytoj ar poryt bus ir muštynės, ir žudynės“, – perspėjo A. Beganskas.

Muftijus aiškina, kad agresyviai nusiteikę baikeriai šaukė ant moterų ir gąsdino vaikus. Nors vaizdo įraše matyti, kad lauke meldžiasi vien vyrai.

„Dabar, nedelsiant, galima sakyti, šiandien, kad būtų išspręstas Kauno mečetės teritorijos aptvėrimo klausimas, kad būtų įrengtos stebėjimo kameros“, – ragino A. Beganskas.

„Dėl tvorų tai griežtai šitą dalyką atmetu ir darysiu viską, kad tų tvorų nebūtų. Kapinių teritorijoje jokių tvorų negali būti ir nebus“, – pareiškė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Policija kol kas nemato reikalo budėti prie mečetės. Kameromis savivaldybė jau pasirūpino dėl kauniečių skundų.

„Jos jau yra pakeliui. Tikrai bus artimiausiu laiku sumontuotos, prijungtos prie bendros policijos sistemos“, – sakė G. Barčauskas.

Musulmonų bendruomenė kreipėsi į prezidentą ir Generalinę prokuratūrą. Ji nori saugumo klausimą kelti valstybės lygiu.

„Tikisi kažkokio ten toleravimo, kad automobiliai netrukdys, garsas netrukdys ar dar kažkas. Tai irgi tas ribas perženginėja“, – teigė Seimo narys Vytautas Sinica.

Vytautas Sinica

Muftijus aiškina, kad žmonių pyktį kursto ne musulmonų elgesys, o politikai.

„Musulmonai yra grėsmė, grėsmė. O kas tai sako? Na, tai visi mes žinome – mano draugas ponas Laurynas Kasčiūnas ir mano draugas ponas Vytautas Sinica“, – kalbėjo A. Beganskas.

„Aš tai jaučiuosi priešingai – kad prisidėjau prie visuomenės suvokimo, jog egzistuoja grėsmė iš masinės migracijos ir konkrečiai iš islamiškų šalių atstovų“, – atsakė V. Sinica.

„Problemos ignoravimas ir nekalbėjimas apie ją yra didesnė rizika, negu apie ją kalbėti“, – pabrėžė konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.

Laurynas Kasčiūnas

Islamas Lietuvoje, priešingai nei kitur Europoje, gyvavo nuo viduramžių. Pavyzdžiui, 2021-aisiais islamą Lietuvoje išpažino kiek daugiau nei 2 tūkst. šalies gyventojų.

Problemos prasidėjo Šimonytės Vyriausybei iki maksimumo padidinus užsieniečių kvotas. Per dvejus metus į Lietuvą atvyko 80 tūkst. ekonominių migrantų. Daugiausia – iš musulmoniškų šalių.

Nors V. Sinica sako, kad visuomenė protestuoja, kaip moka, vis dėlto siūlo tai daryti prie Seimo, o ne prie mečečių.

„Žmonės, kurie čia yra atvažiavę, na, ne jie yra atsakingi už tai, kad Lietuva juos priima. Politikai yra atsakingi už tai, kad juos priima“, – aiškino V. Sinica.

„Protestas, kabutėse, turi sulaukti labai griežto teisėsaugos įvertinimo pagal BK. Jei tai bus padaryta, aistras gali pavykti numalšinti“, – teigė D. Žalimas.

Policija per savaitgalį apsisprendė – vis dėlto pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo religiniu pagrindu ir trukdymo atlikti religines apeigas.

„Maksimali bausmė, numatyta BK, yra ir laisvės atėmimas iki dvejų metų“, – sakė O.Vaitkevičienė.

Be to, baikeriai neturėjo savivaldybės leidimo organizuoti tokio susirinkimo, todėl jiems gresia bauda nuo 30 iki 150 eurų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų