Informacijos nebematyti
Panemunėje gyvenantis vyras sakė dažnai važiuojantis Panemunės ir Aleksoto seniūnijų paribyje esančia Piliakalnio gatve, pasigrožintis garsiuoju Napoleono kalnu.
„Šalia piliakalnio esantis didžiulis stendas anksčiau informuodavo apie šią vietą, jos reikšmę. Tačiau dabar stende nebematyti jokios informacijos, jis visiškai nublukęs, o gal net supuvęs – visas parudavęs. Jis toks buvo visą vasarą, kai Kaune lankėsi nemažai turistų. Toks stendas menkina Napoleono kalną, daro gėdą Kaunui. Pagalvokite, kaip mes, kauniečiai, atrodome čia atvykstantiems svečiams iš užsienio? Atrodome apsileidę“, – tvirtino kaunietis.
Kauno miesto savivaldybė informavo, kad stendas bus pakeistas.
„Šiuo metu gaminamas naujas stendas kartu su paveikslu ir bus sumontuotas artimiausiu metu“, – nurodė Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Pagalvokite, kaip mes, kauniečiai, atrodome čia atvykstantiems svečiams iš užsienio? Atrodome apsileidę.
Domisi karybos istorikai
Nuo XIX a. Jiesios piliakalnis dar vadinamas Napoleono kalnu – teigiama, kad prancūzmečiu nuo šios kalvos Prancūzijos imperatorius Napoleonas 1812 m. birželio 23 d. stebėjo Didžiosios armijos persikėlimą per Nemuną į Rusijos imperiją. Prancūzų įrengtais laikinais pontoniniais tiltais per keturias dienas iš viso persikėlė apie 220 tūkst. karių. Kai kurie istorikai šią keturių dienų trukmės operaciją vadina logistikos šedevru, nes per tokį trumpą laiką per upę buvo perkelta dešimtys tūkstančių žirgų ir amunicijos be jokių gyvybinių ar materialinių nuostolių.
Šis persikėlimas aprašomas karybos vadovėliuose, o įvairių šalių karo istorikai, lankydamiesi Kaune, stengiasi užkopti ant Jiesios piliakalnio ir apžvelgti panašų į Napoleono matytą kraštovaizdį.
Kultūros paminklas
Kaip 2013 m. išleistame „Kauno istorijos metraščio“ tome rašo lenkų istorikas Dariuszas Nawrotas, pasak amžininkų atsiminimų, 1812 m. birželio 23 d. „Napoleonas Bonapartas atvyko prie Nemuno, šalia Panemunės, kur stovėjo Juozapo Niemojevskio brigados 6-asis lenkų kavalerijos pulkas. Apsivilkęs pulkininko Mykolo Pongovskio surdutą ir užsidėjęs jo skrybėlę, karvedys išžvalgė upę nuo Panemunės iki Aleksoto. [...] buvo įsakyta pastatyti tris tiltus per Nemuną, 300 m vieną nuo kito. Iš jų du turėjo būti pastatyti tarp Panemunės ir Jiesios upės, o vienas – į kairę nuo šios upės, priešais kalną, nuo kurio imperatorius pasirinko vadovauti perkėlai. 22 val. vakaro prasidėjo perkėlos per Nemuną operacija.“
Piliakalnis priklauso Jiesios kraštovaizdžio draustiniui, yra įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą.
Stendas jau atnaujintas
Kauno miesto savivaldybė informavo, kad stendas šiuo metu jau yra atnaujintas (darbai užbaigti rugsėjo 4 dieną, savivaldybė apie tai buvo informuota rugsėjo 9 dieną).
„Darbus atliko MB „Audriaus projektai“, jų vertė – 2,2 tūkst. eurų.
Atnaujinant stendą sutvarkyta ir sustiprinta jo konstrukcija bei plokštės, stendas papildomai pritvirtintas prie pagrindo. Taip pat nuo metalinių dalių pašalinti korozija, paviršiai perdažyti lauko sąlygoms atspariais dažais.
Ant naujos tvirtinimo sistemos pritvirtintas naujas 6 × 3 metrų dydžio PVC tentas su spauda. Jame vaizduojamas Napoleono armijos persikėlimas per Nemuną. Po vaizdu pateikiama informacija apie kūrinį: Ignaz Sebastian Klauber, Giuseppe Pietro Bagetti, „Napoleono armijos persikėlimas per Nemuną birželio 12 d. 1812 m.“ („Passage du Niemen le 12 juin 1812“), kopija.
Darbams suteikta 24 mėnesių garantija“, – „Kauno dieną“ informavo Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Markauskaitė.
Naujausi komentarai