Rugsėjo 4-ąją sukako 75 metai nuo J. Lukšos-Daumanto žūties, šiemet minimos ir 105-osios jo gimimo metinės. Taip pat prisimintas jo brolis Stasys Lukša-Juodvarnis (1926–1947).
Už Lietuvos laisvės kovotojus šv. Mišias Pažėrų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje aukojo Veiverių Šv. Liudviko bažnyčios klebonas, garbės kanauninkas Kęstutis Vosylius. Vėliau susirinkusieji vyko į Pabartupio kaimą – J. Lukšos-Daumanto žūties vietą, kur vyko pagrindinis brolių Lukšų gimimo ir žūties metinių minėjimas.
Kartu su partizanų artimaisiais, bendruomenės nariais ir kitais minėjimo dalyviais laisvės kovotojų atminimą pagerbė Seimo pirmininkas Juozas Olekas, Seimo narys Šarūnas Šukevičius, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rūta Černiauskienė ir kiti garbūs svečiai.
Atminimo kelionė tęsėsi Veiverių Skausmo kalnelyje, kur pagerbti Antanas Lukša-Arūnas ir Jurgis Lukša-Piršlys, ir Šunkarių miške – S. Lukšos-Juodvarnio-Tautvydo žūties vietoje. Čia 1947 m. rugsėjį buvo įkurta Tauro apygardos partizanų stovyklavietė, kurioje vyko puskarininkių mokymo kursai. Sovietų kariuomenei užpuolus stovyklą, kautynėse žuvo S. Lukša-Juodvarnis-Tautvydas ir Petras Ašmonas-Sargas.
Lukšų šeimos likimas – viena skaudžiausių ir kartu iškiliausių Lietuvos partizaninio karo istorijų. Simano ir Onos Lukšų šeimoje išaugę sūnūs skirtingais keliais įsitraukė į pasipriešinimą okupacijai. Trys iš jų žuvo partizanų kovose, kiti patyrė represijas ir lagerius. Jų istorija primena, kokią didelę kainą Lietuvos žmonės sumokėjo už laisvę.
Minėjimą organizavo Garliavos Juozo Lukšos gimnazija, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Majoro Juozo Lukšos mokymo centras ir partizanų Lukšų artimieji Dalia Lukšaitė-Maciukevičienė ir Kęstutis Lukša.
Istorinė atmintis gyva tol, kol ją saugome, tyrinėjame ir perduodame kitoms kartoms. Juozo Lukšos-Daumanto ir jo šeimos istorija primena, kaip svarbu yra branginti laisvę ir nepamiršti žmonių, kurie dėl jos paaukojo tai, kas brangiausia.
Naujausi komentarai