Tikslas – aiškumas
Kad valdiškų laiškų turinio sklandumo ir suprantamumo problema aktuali, neseniai pripažino „Sodra“, paskelbusi keičianti klientams siunčiamus raštus.
Pokyčių tikslas – kad perskaičius valdišką raštą, viskas būtų aišku kaip dukart du.
Su tokia situacija susidūrusi kaunietė Rima Vilkienė tvirtino negalinti atsikratyti abejonių, kurias sukėlė jai iki tol negirdėti terminai.
Ieškojo patarimo
Nors laiške senjorė buvo informuota, kad negalios pensijos dydis išlieka tas pats, tačiau pats paaiškinimas liko miglotas, todėl, pasak senjorės, ji nėra tikra, ar ateityje nebus kokių nors jai nežinomų pokyčių.
„Savo abejonėmis pasidalijau su šeimos gydytoja ir drauge. Abi pritarė, kad laiške yra neaiškumų, o draugė patarė kreiptis į „Kauno dieną“, – nurodė R. Vilkienė.
Savo abejonėmis pasidalijau su šeimos gydytoja ir drauge. Abi pritarė, kad laiške yra neaiškumų, o draugė patarė kreiptis į „Kauno dieną“.
Anot R. Vilkienės, per pastaruosius kelerius metus jos ligos paūmėjo.
„Jau treti metai vaikštau su lazda, nors niekada negalvojau, kad taip greitai jos prireiks“, – sakė nuo 2006 m. negalią turinti senjorė.
Vienas žodis
Neseniai R. Vilkienei atėjo metas kreiptis į atsakingas tarnybas dėl negalios vertinimo.
Po kurio laiko ji sulaukė atsakymo. Tačiau senjorei neaiškumų sukėlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštas „Dėl dalyvumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino, netekto dalyvumo procentų“.
„Manau, kad žodį „neįgalumas“ pakeitė tarsi švelnesnis žodis „dalyvumas“, bet ar tas „dalyvumas“ dar nesusijęs su kokiais nors man nežinomais pakeitimais, ar nesulauksiu ateityje kokių nors nemalonių staigmenų?“ – svarstė senjorė.
Keičiamas požiūris
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paaiškinime pabrėžiama, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus asmenų su negalia teisių apsaugos reformai, oficialiojoje sistemoje vartota „darbingumo lygio“ (arba plačiąja prasme – „nedarbingumo“) sąvoka buvo pakeista „dalyvumo lygio“ (arba „netekto dalyvumo“) sąvoka.
Nurodoma, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių pereita prie termino „dalyvumas“, susijusios su požiūrio į žmogų kaita, tarptautiniais standartais ir siekiu teikti tikslingesnę pagalbą.
Pabrėžiama, kad Seimo sprendimu asmenys, kurių būklė apibūdinama žodžiu „nedalyvumas“, nepraranda turėtų socialinių garantijų, o senieji dokumentai galioja iki juose nurodyto termino pabaigos.
Atkreipiamas dėmesys, kad anksčiau, vertinant neįgalumą ar darbingumą, didžiausias dėmesys buvo skiriamas medicininei diagnozei (ligai, kūno sutrikimui). Naujoji sistema vertina žmogaus galimybes dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Akcentuojama ne tai, ko žmogus negali dėl ligos, o tai, kiek jis gali dalyvauti darbo rinkoje, kultūrinėje ir kasdienėje veikloje.
(be temos)