Nuo 2012 m. iš kamerinio, etnografinio „Pėdos marių dugne“ išaugo į įspūdingą, kasmet vis sugebantį nustebinti renginį. Nesikeičia tik jo data – Samylų kultūros centras, aktyvios bendruomenės ir Kauno rajono savivaldybė paskutinį rugpjūčio šeštadienį vienam vakarui vis pažadina Kauno marių užlietų kaimų istorijas.
Šių metų šventės tema – „Neatplėšti paukščių laiškai“ – renginio režisierei Eglutei Kuzmickienei kilo dar pernai per „Gandą, tapusį legenda“. Tik šįkart, pasak jos, įkvėpimo ieškota ne mistiniuose ženkluose, o žmonių prisiminimuose, ranka rašytuose laiškuose ir pastangose išsaugoti ryšį, net kai juos skyrė atstumas.
Idiliškas prisiminimas
„Šiemet mes, po iškeldinimo, jau gyvename naujose vietovėse. Rašome laiškus, prisimename, kaip gyvenome dabar jau paskendusiuose kaimuose, pasakojame istorijas, kaip juos užliejo. „Neatplėšti paukščių laiškai“ nukels į laikus, kai žmonės siųsdavo sveikinimų atvirukus ir telegramas, rašydavo vieni kitiems laiškus ranka ir nekantriai laukdavo paštininko, lygiai taip pat, kaip grįžtančių pavasarį paukščių. Viskas bus susiję su ranka rašytais laiškais, kurie dabar yra labai retas, sakyčiau, beveik išnykęs dalykas. Ne tik pas mus, kai kuriose šalyse net paštai jau uždaromi. Lietuvoje ši paslauga dar likusi, bet ranka nei rašome, nei gauname laiškų“, – kalbėjo renginio režisierė.
„Neatplėšti paukščių laiškai“ nukels į laikus, kai žmonės siųsdavo sveikinimų atvirukus ir telegramas, rašydavo vieni kitiems laiškus ranka ir nekantriai laukdavo paštininko, lygiai taip pat, kaip grįžtančių pavasarį paukščių.
Paukščiai temos pavadinime atsirado dar ir dėl to, kad pirmieji paštininkai, skraidinę žinutes, buvo balandžiai. „Kas atneša žinią apie ateinantį pavasarį ar artėjantį rudenį, kas mus pažadina rytais? – retoriškai klausė E. Kuzmickienė. – Būtent paukščiai yra visų žinių nešėjai, pranašai.“
Agnės Dilytės režisuotas teatralizuotas-muzikinis pamario gyventojų pasakojimas „Neatplėšti paukščių laiškai“ renginio dalyvius nukels į 1958-uosius ir šiek tiek vėlesnius laikus. Spektaklyje dalyvaus šiuolaikinių šokių studija „Vėtra“ ir jos vadovė Irina Lazauskienė. Per istoriją žiūrovus lydės ir užlietų kaimų pasakojimus atgaivins Kauno rajono Samylų kultūros centro meno kolektyvai „Žaisa“, „Samylų senoliai“, „Kubuldynas“.
Žada vėl nustebinti
Renginio organizatoriai kasmet sugeba sukurti vis kitokią, aiktelėti priverčiančią vizualinę aplinką. „Nustebinti nusileidusį nuo kalno žmogų – toks ir yra mūsų tikslas, sugebame ir laumes, ir laumžirgius prikviesti, o pernai prieš pat renginį įlankoje net beržynas sužaliavo. Jeigu dalyvis žinos, kas laukia šiemet, nebus staigmenos. Mūsų dailininkė labai stipriai tam ruošiasi, tikrai nebus prasčiau nei pernai ar užpernai. Vis dėlto paslapties neatskleisiu“, – įkalbinėjimams nepasidavė pašnekovė.
Renginio organizatoriai labai tikisi, kad oras jiems bus palankus ir laukia gausaus būrio dalyvių. Samylų įlankoje lankytojų lauks maisto erdvė ir gausybė edukacijų. Jos taip pat bus susijusios su paukščiais. Viena jų, su tikrais balandžiais, supažindins, kaip jie anksčiau nešdavo laiškus. Savo kūrybingumą bus galima išbandyti žolelių rišimo, kaligrafijos, molio užsiėmimuose, parašyti atvirlaiškį.
Vaikams bus siūloma pati smagiausia atrakcija – lietuviškų ristynių edukacija šieno kupetoje, neatsiejama šventės dalis – etnografiniai žaidimai.
„Labai tikimės, kad iki renginio bus užbaigtas pirmasis mūsų Samylų įlankos amfiteatro etapas, atsiras suolelių, džiaugiamės nauja infrastruktūra“, – sakė E. Kuzmickienė.
Patogiai įsitaisiusius žiūrovus istorijos vingiais lydės operos solistai Akvilė Garbenčiūtė, Kristina Siurbytė, Rokas Laureckis, Raimondas Baranauskas. „Pernai keliais kūriniais mus pradžiugino solistas Martynas Beinaris. Žiūrovai jį labai šiltai priėmė, todėl šiemet įtraukėme visą jo programą“, – pasakojo renginio režisierė.
Ugnies į istoriją įlies charizmatiškoji atlikėja Augustė, kuriai nesvetimas rokas, elektroninė ir šokių muzika. „Galbūt žiūrovams pateiksime dar kokį nors inkliuzą“, – intrigavo renginio režisierė.
„Visi labai nuoširdžiai ir sparčiai ruošiasi, o labiausiai noriu padėkoti choro vadovei Laimutei Dzedaravičienei, etnografei Kristinai Kliucevičiūtei-Mikulskienei, dailininkei Džinetai Urbonienei, projektų vadybininkei Rimantei Adomaitytei, visiems kolektyvų nariams, nuo gegužės plušantiems dėl vieno vienintelio renginio“, – pabrėžė Samylų kultūros centro direktorė Jolanta Sidabrienė.

Naujausi komentarai