Nori privatumo
A. Beganskas, prašęs užtikrinti besimeldžiančiųjų saugumą, patvirtino, kad įrengtos vaizdo kameros – ne tai, ko tikėjosi, bet neprašys jų pašalinti. Pabrėžė, kad klausimas keliamas dėl to, kaip užtikrinti besilankančių žmonių privatumą ir saugumą.
„Į šitą mečetę ateina ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir tie, kuriems Lietuvos Respublika suteikė prieglobstį. Buvo toks susirūpinimas, kad ši informacija gali patekti ne tiems žmonėms“, – sakė A. Beganskas.
Anot jo, bendruomenė baiminasi, kad informacija apie mečetėje besilankančius užsieniečius galėtų būti panaudota prieš juos. „Tiesiog čia buvo susirūpinimas, kad ši asmeninė informacija – tie, kurie ateina, kurie lanko, kada jie ateina – būtų saugoma. Tai yra mūsų susirūpinimas“, – teigė vyras.
„Kauno dienos“ vaizdo įrašas
Susirinko dar daugiau
A. Beganskas skaičiavo, kad į penktadienio maldas vidutiniškai susirenka apie 500–700 tikinčiųjų.
„Po praeito penktadienio šiandien, manau, daugiau žmonių atėjo negu aną kartą“, – sakė pašnekovas.
Pridūrė, kad atvyksta į mečetę, kai reikia nuraminti situaciją. „Aš jums, kaip ir sakiau, visada atvažiuoju čia. Ir šiandien būtent atvažiavau – nuraminti ir iš tos pusės, ir iš tos pusės“, – kalbėjo atstovas.
Kalbėdamas apie musulmonų bendruomenei perduodamą žinią, A. Beganskas pabrėžė kantrybę: „Pirmiausia tie, kurie rodo kantrybę, laikosi Alacho kanonų, įstatymų, nepažeidžia kitų žmonių teisės ir yra kantrūs. Todėl tokia buvo žinia ir kaip žinutė visiems mums – nepasiduoti provokacijoms".
Anot jo, tokio požiūrio svarbu laikytis ne tik musulmonų bendruomenei. „Mes visi esame žmonės ir kartais tiesiog reikia kažkur nuvažiuoti, pasakyti, paaiškinti situaciją arba nuraminti. Čia yra ir mano atsakomybė, ir visų mūsų žmonių atsakomybė“, – teigė A. Beganskas.
Dauguma – Lietuvos piliečiai
A. Beganskas pabrėžė, kad musulmonų bendruomenė save mato kaip Lietuvos visuomenės dalį ir tikisi bendro sprendimo su valstybės institucijomis.
„Mes esame Lietuvos Respublikos bendruomenė. Muftiatas ir Kauno miesto musulmonų bendruomenė yra Lietuvos Respublikos subjektai. Jų nariai yra Lietuvos Respublikos piliečiai – dauguma. Taip pat yra žmonių, kurie turi teisę laikinai gyventi čia“, – sakė A. Beganskas.
„Mes turime suvokti ir suprasti, kad mes esame visi vienoje pusėje. Mes nesame skirtingose pusėse – nėra taip, kad jūs stovite toje pusėje, mes stovime šitoje pusėje. Mūsų tikslas yra taikiai atsisėsti, pabendrauti, surasti tą bendrą, gerą kompromisą“, – pabrėžė A. Beganskas.
Mūsų tikslas yra taikiai atsisėsti, pabendrauti, surasti tą bendrą, gerą kompromisą.
Sulaukė ir asmeninio grasinimo
Po viešai nuskambėjusio konflikto A. Beganskas teigė sulaukęs ir asmeninių grasinimų.
„Jeigu kalbant asmeniškai, aš gavau asmeninį grasinimą, kad sudegins mūsų mečetę, susidoros su mano šeima, su manimi. Gavau asmeninį grasinimą, taip pat gavome negražių žodžių apie tikėjimą“, – vardijo pašnekovas.
Vis dėlto, anot jo, pavienio žmogaus elgesio negalima vertinti kaip visos tautos ar valstybės pozicijos. „Čia yra vienas žmogus. Pagal šitą aš niekada neleidžiu sau ir kitiems spręsti apie tautą arba apie valstybę“, – teigė A. Beganskas.
Pasirengę kalbėtis ir su baikeriais
A. Beganskas neatmeta galimybės prie vieno stalo sėsti ir su konflikto dalyviais.
„Be abejo, mes esame atviri dialogui. Jeigu kažkas nori pasakyti, jeigu taikiai kažką nori spręsti, jeigu taikiai kažkas nori išreikšti savo nuomonę – mes esame pasiruošę kalbėtis“, – dėstė Lietuvos musulmonų lyderis.
Jo manymu, konfliktą galėjo paskatinti ir informacija, kurią žmonės matė žiniasklaidoje.
„Galbūt čia vėlgi tas konfliktas vyko dėl tokios žiniasklaidoje įsivyravusios informacijos. Galbūt jie tiesiog nepasidomėjo, kas iš tikrųjų darosi, kas iš tikrųjų vyksta, ir tiesiog pasikarščiavo bei išreiškė savo nuomonę“, – teigė A. Beganskas.
Skirtas visiems
Reaguodamas į raginimus grąžinti totoriams Kauno mečetę A. Beganskas pabrėžė, kad Lietuvos musulmonų bendruomenėje totoriai išlieka svarbia jos dalimi, o jų vaidmuo nėra sumenkęs.
Pasak jo, totoriai užima vadovaujančias pozicijas, todėl kalbėti apie tai, kad iš jų būtų kas nors atimta ar jie būtų nustumiami į šalį, nėra pagrindo. Bendruomenėje, jo teigimu, svarbiausia ne tautybė, o bendras tikėjimas ir pagarba vieni kitiems.
Kalbėdamas apie tai, kas gali lankytis mečetėje, A. Beganskas sakė, kad religinė bendruomenė neturėtų būti skirstoma pagal tautybę.
„Mano pozicija ir mūsų bendruomenės pozicija būtent yra tokia, kad mečetės priklauso visiems musulmonams. Mes negalime skirti – totorius, lietuvis, žydas ar dar kažkas. Islamo tikėjimas yra visiems“, – sakė A. Beganskas.
Anot jo, išpažįstantieji islamą gali ateiti į mečetę melstis, o kitų tikėjimų žmonės gali užsukti susipažinti su islamo religija.
„Esame atviri visuomet. Islamas yra daugiautautė religija. Kaip ir krikščionybė, kaip ir daugelis kitų tikėjimų, islamas yra skirtas visiems žmonėms“, – teigė A. Beganskas.
Imigracija – valstybės reikalas
A. Begansko teigimu, dalis įtampų gali būti susijusi ne tiek su religija, kiek su kultūriniais skirtumais ir imigracijos klausimais. Tačiau, jo manymu, tai turėtų būti sprendžiama valstybės politikos lygmeniu.
„Aš turiu galvoje imigrantus iš Vidurio Azijos šalių, kur kartais būna nesusipratimų, kaip automobilius pastato ar dar kažkas. Aš manau, kad klausimą su imigrantais turi žmonės spręsti per Vyriausybę, per politikus“, – sakė vyras.
Pasak A. Begansko, būtent valstybė turi spręsti, kiek ir kokiomis sąlygomis į šalį įleidžiama užsieniečių.
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
Pamaldos prie Kauno mečetės
„Kiek įleidžia, kiek neįleidžia, kokie tie imigrantai – mes nesprendžiame. Mes tiesiog privalome užtikrinti, kad būtų atliekamos pamaldos“, – teigė lyderis.
Jis pabrėžė, kad teisėtai Lietuvoje esantys žmonės neturėtų būti diskriminuojami dėl savo kilmės.
„Mes negalime sakyti: jūs esate teisėtai Lietuvoje, turite leidimą gyventi, turite vizą, bet jūs esate imigrantas, todėl aš jūsų neįleisiu. Ne, mes privalome atidaryti duris visiems“, – sakė A. Beganskas.
Anot jo, jeigu kažkam nepatinka, kad yra imigrantų, jie turi kreiptis į politikus. Atkreipė dėmesį ir į užsienio studentus, atvykstančius į Kauną. „Jie atvažiuoja, pavyzdžiui, studijuoti į Kauno universitetus, ir tokių žmonių yra nemažai. Tai klausimas, kodėl jie atvažiuoja – dabar reikia atsakyti tiems verslininkams, universitetams arba apskritai politikams, Vyriausybei“, – teigė A. Beganskas.
Naujausi komentarai