Apibūdino intelektą
Penktadienio vidurdienį Ramybės parke Kaune, prie mečetės, suvažiavo būrys baikerių. Musulmonų pamaldų metu jie garsiai leido muziką, burzgino motociklus, skandavo patriotinius šūkius, demonstravo atsivežtą kiaulės galvą.
Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos – Muftiato – valdybos pirmininkas, muftijus A. Beganskas tikino, kad prie mečetės įgyvendinamas įtampos didinimo scenarijus.
„Kažkas surežisavo, kažkas suplanavo ir nusiuntė tuos žmones (baikerius – red. past.). Jų intelektas toks, kad jie nežinojo, jog prie mečetės atvyko ypatingu, musulmonams ypač jautriu metu – penktadienį, kai vyko pamaldos“, – „Kauno dienai“ sakė muftijus ir pabrėžė, kad patys baikeriai nebūtų taip sugebėję susiorganizuoti.
A. Beganskas įsitikinęs, kad aplink mečetę sistemingai kuriama ir nuolat didinama įtampa.
„Toks žingsnis – ne pirmas. Jau prieš tai buvo bandoma įsilaužti į mečetę. Apie tai buvo informuota policija. Buvo ir kitų atvejų. Prie mečetės buvo skanduojama: „Lietuva – lietuviams!“ – nurodė A. Beganskas.
Socialinių tinklų vaizdo įrašas
Nusivylęs pareigūnais
Muftijus pabrėžė, kad jam nesuprantama ir atrodo nepateisinama policijos pareigūnų pozicija baikerių susibūrimo prie mečetės metu.
„Turiu priekaištų policijai. Vyras plūstasi, grasina iš mečetės pasikalbėti su jais išėjusiai moteriai, į jos pusę skrieja keiksmažodžiai, grasinimai. Kai buvo kreiptasi į pareigūnus, nuskambėjo atsakymas, kad čia viešoji erdvė. Ar tai reiškia, kad įžeidinėjimas yra norma viešojoje erdvėje?“ – stebėjosi muftijus.
Jis informavo apie musulmonų bendruomenės planus kreiptis į teisėsaugą, siekiant, kad incidento aplinkybės būtų ištirtos ir teisiškai įvertintos.
„Kreipsimės į prokuratūrą, į prezidentą, Vyriausybę, kad būtų užtikrintas mūsų saugumas“, – „Kauno dienai“ nurodė musulmonų bendruomenės lyderis.
Socialinių tinklų vaizdo įrašas
Sąsajos su Rusija
A. Beganskas pabrėžė, kad prieš musulmonus nukreipta neapykanta jam kelia susirūpinimą jau ne pirmus metus.
„Esu nuspėjęs, kad viskas gali taip atsitikti. Tai brendo, įtampa augo, ji buvo kurstoma ir dabar sulaukėme įžūlios akcijos“, – apgailestavo muftijus.
Jis atkreipė dėmesį, kad įvykiai panašiai klostėsi ir Rusijoje prieš keletą metų.
„Aš numačiau, kad tai ateis į Lietuvą. Kai kurie politikai šioje srityje pučia savo reitingus, bet padarinius turės prisiimti visi Lietuvos piliečiai, visa valstybė“, – tvirtino pašnekovas ir apgailestavo, kad primityvus neapykantos kurstymas padeda iškilti kai kuriems atsakomybės neturintiems veikėjams.
A. Beganskas svarstė, kad prie Kauno mečetės prasiveržusi neapykanta yra labiau religinio nei etninio pobūdžio.
„Manau, tai buvo akcija ne prieš imigrantus, ne prieš užsieniečius. Jei būtų prieš užsieniečius, jie eitų prie Seimo, eitų prie Migracijos departamento ar prie didžiųjų transporto bendrovių, kur dirba daug užsieniečių. Kodėl neina prie Vytauto Didžiojo universiteto, bet susirenka būtent prie mečetės tikintiesiems ypač jautriu metu?“ – svarstė muftijus.
Sukėlė pasipiktinimą
Po skandalingos akcijos socialiniuose tinkluose pasipylė komentarai.
Baikerių elgesį pasmerkė Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus Dainius Babilas.
„Aš nesu baikeris, kuriam reikia slėpti veidą po kauke šaukiant Lietuvos vardą. Niekad neiškelčiau kiaulės galvos aukščiau savosios. Aš neturiu motociklo, bet net jei ir turėčiau, negriaudėčiau juo, kad sutrikdyti kito maldą.
Šimtus kartų praėjau šalia Kauno mečetės, kartais užsukdavau į vidų, nes man ji tiesiog pakeliui iš stoties į namus. Mačiau šimtus, o gal jau ir tūkstančius ten besirenkančių. Norėčiau, kad mečetė išliktų, kaip ir dabar, neaptverta tvoromis.
Šįryt ir vėl ten trumpam užėjau, pasikalbėjau su tais, kuriuos viduje sutikau. „Mums buvo baisu“, – trys lietuviškai pasakyti mamos, glaudžiančios savo vaiką, žodžiai, įstrigo labiausiai. Norėčiau, kad būtume saugūs visi: ir tie, kurie skuba pro šalį, ir tie, kurie ten meldžiasi. Aš tikiu galimybe kalbėtis ir susitarti – dėl to privalu dar labiau pasistengti visiems“, – įraše sevo feisbuko paskyroje teigė D. Babilas.
„Noriu gyventi teisinėje valstybėje, kurioje už nesantaikos kurstymą reikia prisiimti atsakomybę. Dar daugiau – noriu gyventi šalyje, kurioje ne tik teisės aktai, bet ir žmogus saugo žmogų.
Tų, kurie nepritaria tam, kas vakar nutiko, yra gerokai daugiau...“ – pasakiau tai mamai. Mes nepaliksime šito be dėmesio“, – savo feisbuko paskyroje patikino D. Babilas.
Tokia viešai išsakyta pozicija sulaukė ir palaikymo, ir neigiamų reakcijų.
„Reikia būti visišku kvailiu, kad šioje vietoje užimtum liberasto poziciją“, – paniekos kupinais žodžiais įrašą palydėjo vienas komentatorių.
Priminė valdovą
Socialiniame tinkle savo nuomonę išklojo ir buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas. Jis išdėstė dar kitokią poziciją – esą mečetę derėtų paimti visuomenės reikmėms.
„Pagrindinė mano idėja būtų paimti visuomenės reikmėms šią Kauno mečetę, kaip anksčiau paimdavome Dainų slėnį ar „Romuvos“ kino teatrą, ir perduoti ją Vytauto Didžiojo karo muziejui.
Pagaunate mintį, Vytautas atsivežė totorius į LDK, jie jam ištikimai tarnavo ir gynė Lietuvą, kiek galėjo, kol su amžiais palikuonys beveik pranyko, o jų šventovę uzurpavo netotoriai“, – dėstė A.Kupčinskas.
Jo tvirtinimu, mečetės paėmimas visuomenės reikmėms būtų simboliškas artėjant 2030-iems, Vytauto Didžiojo karūnavimo 600-osioms metinėms.
Mečetės kaimynystėje gyvenanti kaunietė feisbuke neslėpė pasibjaurėjimo baikerių elgesiu.
„Vakaryktis akibrokštas mūsų kaimynystėje – apgailėtina, brutali ir barbariška baikerių provokacija prie Kauno mečetės geriausiu atveju yra kacapų lygio veikla. Ko dabar laukti? Atsako? Prieš sekmadienio maldos besirenkančius niekuo dėtus katalikus? Jis nebūtų labai netikėtas, bet viliuosi, kad Lietuvoje gyvenantys kitataučiai nedarys apibendrinimų, kad visi lietuviai yra tokio lygio kaip tie vakar susirinkę „drąsuoliai“, užsidengę marmūzes kaukėmis.
Taip, gyvenant kaimynystėje kartais erzina tie bile kur priparkuoti „Prius’ai“, kartais erzina kultūriniai skirtumai, suerzino ir tas prašymas nesibučiuoti Ramybės parke. Bet žinote, ką? Gyvendama kaimynystėje, šalia tame pačiame parke vaikštinėjančių mečetės lankytojų jaučiuosi saugiau nei tarp tų agresyvaus stoto riebaluotų diedų, pasipuošusių nacių tatūškėmis ir nešinų kiaulių galvomis“, – savo požiūrį išdėstė šalia Ramybės parko gyvenanti kaunietė.
Kai buvo kreiptasi į pareigūnus, nuskambėjo atsakymas, kad čia yra viešoji erdvė. Ar tai reiškia, kad įžeidinėjimas yra norma viešojoje erdvėje?
Pasirengusi reaguoti
Po penktadieninio baikerių sukelto incidento, kai buvo trikdoma melstis prie Kauno mečetės susirinkusių musulmonų rimtis, Kauno policija sako, kad kol kas ypatingų saugumo priemonių mečetės aplinkai neskiria.
„Jeigu kalbate, ar šiandien planuojama papildomų ekipažų, tokios informacijos šiandien nėra. Skirdama papildomų pajėgų, ekipažų, policija atsižvelgia į signalus, galimas grėsmes, informaciją apie galimas grėsmes. Kaip suprantu, šio ryto informacijoje tokių duomenų nėra, kad ten galėtų būti kokių nors neramumų. Jeigu tokia informacija atsirastų, į tai atitinkamai būtų reaguojama“, – agentūrai ELTA vakar sakė Kauno apskrities policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė.
Po įvykusio susibūrimo policija pradėjo administracinę teiseną dėl susirinkimų ir kitų renginių pažeidimo ir aplinkybių patikslinimą. Pasak policijos, baikeriai neturėjo savivaldybės išduoto leidimo rinktis prie mečetės.
„Dalies asmenų (dalyvavusių baikerių susirinkime prie mečetės – ELTA) tapatybė buvo aiški jau penktadienį. Jeigu pareigūnams reikės, jie aiškinsis ir kitų asmenų tapatybes. Administracinėje teisenoje pareigūnai aiškinasi, kas organizavo šį susibūrimą, ar žmonės buvo kviečiami į jį ateiti ir pan.“, – agentūrai ELTA sakė policijos atstovė O. Vaitkevičienė.
Peržiūrėjus ir įvertinus turimą filmuotą medžiagą, susipažinus su gautais pranešimais, vakar policija nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal du Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius – 170 str. 2 d. (Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę) ir 171 str. (Trukdymas atlikti religines apeigas ar religines iškilmes).
Priminė pareigas
Incidentą įvertinęs Seimo pirmininkas Juozas Olekas apgailestavo dėl peržengtų ribų.
„Galime ginčytis, kritikuoti ir protestuoti. Tačiau sąmoningas žmonių žeminimas ar trukdymas jiems atlikti religines apeigas nėra tas kelias, kuriuo turėtume eiti“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pirmadienį rašė J. Olekas.
Seimo pirmininko teigimu, laisvė – ne tik teisė išsakyti savo nuomonę, bet ir pareiga gerbti kitą žmogų, nepriklausomai nuo jo tautybės ar tikėjimo.
„Teisinį įvykių vertinimą palikime teisėsaugai. Tačiau, kaip visuomenė, turime labai aiškiai pasakyti: nesutarimai negali virsti žmonių žeminimu ir priešiškumo kurstymu. Turime mokėti gyventi kartu ir gerbti vieni kitus“, – pabrėžė J. Olekas.
Naujausi komentarai