Nemuno saloje, ant Mokslo populiarinimo centro „Mokslo sala“ stogo, turėjęs vykti koncertas dėl oro sąlygų buvo perkeltas į Kauno valstybinį muzikinį teatrą.
Rugpjūčio 23-ioji, kaip ir Sausio 13-oji, nėra valstybinė šventė, tačiau emocine prasme tai – ypatingos atminties diena.
Į koncertą susirinkusi publika tapo gyvu priminimu, kad Baltijos kelio idėja nėra vien istorijos vadovėlių puslapiuose likęs įvykis.
Prieš 37 metus, 1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją, apie du milijonus Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių susikibo rankomis į daugiau kaip 600 kilometrų nusidriekusią gyvą grandinę.
Taiki pilietinė akcija tapo vienu ryškiausių bendro Baltijos šalių laisvės siekio simbolių. Ir ne tik. Baltijos kelią liudijančių dokumentų kolekcija įrašyta į UNESCO Tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“.
„Man buvo 20. Tas laikotarpis buvo kažkoks įelektrintas noru parodyti pasauliui mūsų laisvės valią. Šitiek metų praėjo, bet aš ir šiandien galvodama, kalbėdama graudinuosi. O gal kaip tik šiandieninė geopolitinė situacija tik dar labiau išryškina, kaip turime branginti tai ką turime, kaip gyvename, – kaunietė Daina į koncertą vedėsi anūkus. – Manau, jaunoji karta turi augti matydama, jausdama mūsų emociją už tuos istorinius įvykius, tada ir jiems tai bus labai svarbu“.
Baltijos kelio stiprybė buvo žmonės – jų drąsa, tikėjimas ir gebėjimas susivienyti dėl bendro tikslo.
„Neturėjome pinigų, bet bičiulio tėtis davė automobilį. Iškrapštėme taupykles iki paskutinės monetos, kad tik galėtume važiuoti. Susigrūdome gal šešiese ar net septyniese. Nebepamenu. Spūstys, neaiškumas, kiek dar reikės riedėti, kad tik rastume plyšį, kurį užpildytume. Jausmas nerealus. Kažkoks nepaaiškinamas žinojimas, kad ta žmonių grandinė nežinia kiek kilometre į vieną ir į kitą pusę ir visi dėl to paties tikslo, kėlė labai dideles emocijas“, – prisiminimais dalinosi Arnoldas.
Jausmas nerealus.
Į Muzikinį teatrą susirinkę kauniečiai ir miesto svečiai laisvės istoriją prisiminė skambant muzikai – scenoje pasirodęs dainininkas, kompozitorius ir muzikos prodiuseris Linas Adomaitis kartu su Kauno bigbendu, vadovaujamu vyriausiojo dirigento Tomo Botyriaus, sukūrė šventišką ir jautrią atmosferą.
Šis koncertas ir jubiliejinio 25-ojo tarptautinio festivalio „Operetė Kauno pilyje“ dalis. Žiūrovai akimirksniu priėmė atlikėjų siunčiamas žinutes – plojo, lingavo, dainavo.
Tarp žiūrovų buvo ne tik tų, kurie patys prisimena 1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją, bet ir jaunesnės kartos kauniečių, kuriems Baltijos kelias – jau istorinis pasakojimas.
„Šitos dienos reikšmė man labiau atėjusi iš šeimos nei iš istorijos pamokų. Žinoma, kalbame per pamokas apie Sąjūdį, nepriklausomybės siekį, Roko maršus ir kitus įvykius. Bet kai savo prisiminimais dalinasi tėvai, kurie tuo metu buvo visai maži, seneliai, žinai, kad ir tos buitinės smulkmenos buvo labai svarbios ir jos yra tikros. Iš vadovėlių šitos istorijos skamba kažkaip kitaip, nei iš lūpų“, – galima sakyti, kad 16-metės Austėjos lūpomis skambėjo patvirtinimas, jog laisvės siekį, jos vertę turime perduoti vaikams kartu su genais.
Koncerte skambėjusi muzika Baltijos kelio istoriją leido prisiminti ne tik žodžiais. Renginio vedėjas Gintaras Mikalauskas susirinkusiems priminė, kad laisvė nėra savaime suprantama duotybė.
Ji prasideda nuo žmonių gebėjimo būti kartu, susikibti rankomis ir neabejoti bendru tikslu – būtent tokią žinią prieš 37 metus visam pasauliui pasiuntė Lietuva, Latvija ir Estija.
„Šiandien ta diena, kai galime sakyti – aš pavydžiu sau“, – L. Adomaičio žodžius Muzikinio teatro publika priėmė plojimais.
Baltijos kelias buvo daugiau nei rankomis susikibusių žmonių grandinė. Tai buvo tylus, bet labai aiškus pasakymas pasauliui: mes žinome, ko norime ir būsime kartu. Šiandien galime susitikti, klausytis muzikos ir švęsti laisvę todėl, kad anuomet buvo žmonių, kurie nepabūgo atsistoti į tą kelią.
Koncertas Muzikiniame teatre tapo ne tik istorinei datai skirtu renginiu, bet ir proga sustoti, pažvelgti į nueitą kelią bei prisiminti jo kainą.
Laisvės istorija kartojama ne tam, kad liktų praeityje. Ji primenama tam, kad būtų suprasta, ką turime šiandien – ir ką turime saugoti rytoj.
Naujausi komentarai