Pagrindiniai stabdžiai
Statybų ekspertai pastebi, kad lėtą renovacijos tempą jau daugelį metų dažniausiai lemia ne finansinės galimybės, o gyventojų apsisprendimas.
„Daugiabučių modernizavimas – bendras bendraturčių sprendimas, todėl, net ir turint valstybės paramą, dažnai prireikia daug laiko susitarti. Dėl lėto proceso pastebime keletą pagrindinių priežasčių, tai – ir baimė dėl finansinių įsipareigojimų, ir neaiškumo, kiek renovacija realiai kainuos. Gyventojams neretai trūksta patikimos informacijos apie procesą, finansavimo sąlygas ir ilgalaikę naudą.
Dalis žmonių vis dar prisimena ankstesnius projektus, kai statybų kainos keitėsi, darbai užtrukdavo ilgiau nei planuota. Svarbus ir psichologinis aspektas. Kol namas nėra avarinės būklės, dalis gyventojų pokyčių tiesiog nelaiko prioritetu“, – teigė Kauno būsto modernizavimo agentūros (KBMA) komunikacijos projektų vadovė Izabelė Bočkienė.
Ji tikino, kad šiandien situacija keičiasi. Augančios energijos kainos, didėjantys pastatų priežiūros kaštai ir aiškesnės finansavimo sąlygos skatina gyventojus aktyviau domėtis renovacija.
Nėra kvietimų
Renovacijos projektus rengiantys ekspertai įvardijo ir dar vieną priežastį, kodėl sulėtėjo renovacijos tempai. Pasirodo, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kvietimą paramai gauti baigė šių metų balandį ir iki šiol nėra naujo kvietimo, tad neaišku, kada vėl bus dalijama parama būsto modernizacijai.
„Bendrame didžiųjų miestų kontekste Kaunas neatrodo labai prastai, bet visada norisi geriau. Renovacijos tempai priklauso nuo valstybinių programų, kiek ten yra finansavimo, kokios sąlygos. Jei dabar žmonės nuspręstų renovuoti namus, oficialių kvietimų paramai nėra.
Nepateiktos ir naujo kvietimo žaidimo taisyklės ar paramos dydžiai. Jaučiamas nusivylimas, nes buvo žadėta, kad kvietimai bus liepos pradžioje, bent jau bus pagrindinės programos nuostatos, pagal kurias galima orientuotis, nes kiekvieną kartą skiriasi sąlygos, todėl neaišku, pagal ką dabar reikėtų rengti investicinius planus. Renovacija apima daug procesų, tad jei kuri nors grandis neveikia, viskas sustoja“, – „Kauno dienai“ aiškino bendrovės „Reneks“ projektų vadovas Ramūnas Gatautis.
Kvartalinė renovacija
Jau daugiau nei penkiolika metų Kaune siekiama populiarinti kvartalinės renovacijos idėją, kai gyventojai pasirūpina daugiabučiais namais, o miesto lėšomis sutvarkoma aplink esanti infrastruktūra. Tačiau net ir siūloma nauda neišjudina šio proceso.
„Tai gerokai sudėtingiau nei atnaujinti vieną daugiabutį. Iki šiol gyventojams dažnai trūko aiškios papildomos naudos. Kai renovuojamas tik pastatas, o aplinka aplink jį nesikeičia, kvartalinės renovacijos idėja tampa mažiau patraukli.
Būtent todėl Kaunas pristatė programą „(R)evoliucija“. Jos esmė – skatinti gyventojus modernizuoti ne pavienius namus, o visą namų grupę, o savivaldybė savo lėšomis sutvarko viešąsias erdves: automobilių stovėjimo vietas, šaligatvius, apšvietimą, želdynus, poilsio zonas ir kitą infrastruktūrą. Taip gyventojai mato apčiuopiamą naudą ne tik savo name, bet ir visoje gyvenamojoje aplinkoje“, – pastebėjo I. Bočkienė.
Ji nurodė, kad Gričiupyje esančiose K. Baršausko, M. Riomerio, A. ir J. Gravrogkų, M. Biržiškų gatvėse įgyvendinama kvartalinė renovacija. Ši Kauno erdvė gali tapti pavyzdžiu kitiems miesto rajonams gražinti aplinką.
„Čia didžioji dalis namų jau renovuoti arba jau nupirkti statybos rangos darbai ir baigiami rengti namų modernizacijos projektai. Netrukus bus vykdomi kitų aplinkinių namų kiemų sutvarkymo darbai“, – pažymėjo KBMA ekspertė.
Prie kvartalinės renovacijos idėjos vystymo yra prisidėjęs ir R. Gatautis, anksčiau dirbęs Kauno miesto savivaldybės administracijoje.
„Miestas yra tarsi iš dviejų dalių: namų ir infrastruktūros. Vienas be kito jie niekam nereikalingi. Tad kvartalinės renovacijos filosofija paprasta: už pastatus atsakingi jų šeimininkai, o savivaldybė rūpinasi takais, vamzdynais ir pan., kad visa infrastruktūra veiktų kokybiškai. Kadangi visą miestą sutvarkyti vienu kartu labai brangiai kainuoja, Kaunas buvo padalytas kvartalais ir nuspręsta etapais viską tvarkyti, kad infrastruktūra tarnautų ateinančius dešimtmečius“, – sakė R. Gatautis ir pridūrė, kad ir šiai idėjai gyventi reikalingas žmonių sutikimas, nes kol nerenovuojami daugiabučiai, tol miestas neinvestuoja ir į aplinkos gerinimą.
Taupymo spąstai
Jei daugiabučių namų gyventojai neturi galimybių imtis didžiosios renovacijos darbų, jiems siūloma mažoji renovacija. Jos metu atnaujinama šildymo sistema, tačiau ekspertai įžvelgia tam tikrų rizikų, kurios gali nepateistinti lūkesčių.
„Mažoji renovacija gali būti tinkamas sprendimas tais atvejais, kai reikia skubiai modernizuoti pasenusią šildymo sistemą ir pagerinti jos efektyvumą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje didžiausią rezultatą duoda kompleksinė renovacija.
Atnaujinus tik šildymo sistemą, pastatas vis tiek praranda daug šilumos per neapšiltintas sienas, stogą, rūsį ar senus langus bendrojo naudojimo patalpose. Todėl nei energijos taupymas, nei gyvenimo komfortas nebūna maksimalūs. Kompleksinė renovacija leidžia ne tik sumažinti energijos sąnaudas, bet ir pailgina pastato eksploatavimo laiką, pagerina jo techninę būklę, estetinį vaizdą ir padidina būsto vertę“, – aiškino KBMA atstovė.
R. Gatautis atkreipė dėmesį, kad mažosios renovacijos metu atnaujinama šildymo sistema, tačiau šiluma vis tiek pro kiauras sienas išleidžiama veltui.
„Tikrai yra daug daugiabučių namų šildymo sistemos problemų, todėl ją reikia tvarkyti. Tačiau bėda, jei tvarkoma tik šildymo sistema, sena išmetama, įrengiama nauja, kuri yra tokios pat galios kaip senoji, nes namui vis tiek reikia tiek pat šilumos. Kai namams uždedami kokybiški kailiniai, reikia ir mažiau šilumos. Todėl naujas katilas namui jau būna per didelis ir nebeatitinka realaus šilumos suvartojimo kiekio, tad didžiosios renovacijos metu jį vėl reikia keisti – taip būna veltui išmesti pinigai“, – apie tai, kad gyventojams geriau apsimoka ne tik šildymo sistemą keisti, bet ir sienas apšiltinti, sakė renovacijos ekspertas.
Miesto parama
Jau ne vienus metus daugiabučių namų gyventojai gali gauti paramą renovacijai per APVA, per kurią skirstomi valstybiniai ir ES pinigai. Tačiau to nepakanka, todėl Kauno miesto savivaldybė pasiūlė dar kelias programas, kurios papildo jau esamą valstybinę paramą.
„Naujoji Kauno miesto Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) skatinimo programa nėra alternatyva valstybinei renovacijos programai – ji ją papildo. Gyventojai galės pasinaudoti tiek valstybės, tiek savivaldybės parama tam pačiam renovacijos projektui.
Kauno miesto programa sukurta tam, kad sumažintų gyventojams tenkančią finansinę naštą. Savivaldybė galės kompensuoti dalį arba, geriausiai įvertintų projektų atveju, net iki 100 proc. statybos darbų investicijų, kurios lieka po valstybės skirtos paramos. Konkretus finansavimo dydis priklausys nuo projekto įvertinimo pagal programoje nustatytus kriterijus. Daugiausia balų galės surinkti kvartalinės renovacijos projektai, taip pat projektai, kuriuose taikoma skydų (modulinė) renovacijos technologija“, – aiškino I. Bočkienė.
Ji pabrėžė, kad ši programa glaudžiai siejasi ir su Kauno miesto programa „(R)evoliucija“, pagal kurią, jei vienoje teritorijoje renovuojama du ar daugiau erdviškai susijusių daugiabučių, savivaldybė savo lėšomis gali sutvarkyti ir aplinkinę viešąją infrastruktūrą – įvažas, šaligatvius, automobilių stovėjimo vietas, želdynus, apšvietimą, vaikų žaidimų ir sporto aikšteles, poilsio erdves. Tad Kauno miesto savivaldybė šiuo metu turi dvi programas, kurios padeda gyventojams renovuoti namus ir sutvarkyti aplinką.
„Žmonėms svarbu, kad renovacija būtų dar labiau finansiškai patrauklesnė ir duotų daugiau naudos ne tik jų namui, bet ir visai gyvenamajai aplinkai, tad gyventojams atsiranda galimybė vienu metu gauti trigubą naudą: valstybės paramą daugiabučio renovacijai, papildomą Kauno miesto finansavimą renovacijos darbams ir investicijų į viso kvartalo viešąją infrastruktūrą. Toks modelis leidžia ne tik sumažinti gyventojų finansinę naštą, bet ir kompleksiškai pagerinti gyvenamąją aplinką“, – vardijo KBMA ekspertė.
„Paramos niekada nebūna per daug. Jau apskaičiuota, kad jei valdžia neranda bent 20–25 proc. paramos, žmonėms patiems per brangu imtis renovacijos. Tiesiog gyventojai nenusiteikę mokėti daug už estetiką, skaičiuojamas atsiperkamumas pagal tai, kokios yra šildymo kainos. Todėl be valstybinės paramos renovacija nelabai ir sukasi“, – apie tai, kad Kauno miesto programos skatins renovaciją, sakė „Reneks“ projektų vadovas.
Specialistai priminė, kad ir toliau galioja valstybės nustatyta socialinės paramos sistema. Mažas pajamas gaunantiems gyventojams, turintiems teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, gali būti kompensuojamos renovacijos kredito ir palūkanų įmokos. „Todėl kiekvieno gyventojo situacija vertinama individualiai pagal galiojančius teisės aktus“, – apie tai, kad tam tikrų socialinių grupių atstovai gali dar susimažinti renovacijos metu patiriamas išlaidas, pridūrė I. Bočkienė.
Šiuo metu programa yra patvirtinta, o kvietimai teikti paraiškas projektų administratoriams bus skelbiami Kauno miesto savivaldybės nustatyta tvarka.
Aiški nauda
Pagrindinė renovacijos nauda – mažesnis energijos suvartojimas ir didesnis gyvenimo komfortas. Skaičiuojama, kad po kompleksinės renovacijos šilumos energijos sąnaudos dažniausiai sumažėja apie 40–70 proc., o kai kuriuose projektuose pasiekiama ir dar geresnių rezultatų.
„Svarbu suprasti, kad gyventojų galutinės sąskaitos priklauso ne tik nuo sutaupytos energijos, bet ir nuo tuo metu galiojančių šilumos kainų“, – pažymėjo KBMA atstovė.
Be to, renovacija suteikia ir dar daugiau naudos: butai šiltesni, geresnis mikroklimatas, mažesnė pelėsio rizika, didesni pastato ilgaamžiškumas ir nekilnojamojo turto vertė.
„Renovacija šiandien nebėra vien tik energinio efektyvumo projektas. Tai investicija į visos gyvenamosios aplinkos kokybę, būsto vertę ir ateities išlaidas. Verta įvertinti, kad daugiabučiai natūraliai sensta, jų techninė būklė prastėja, o statybos darbų, medžiagų ir darbo jėgos kainos ilgalaikėje perspektyvoje paprastai nemažėja. Todėl atidėtas sprendimas nebūtinai reiškia mažesnes išlaidas ateityje. Priešingai, modernizacija po kelerių metų gali kainuoti daugiau nei šiandien.
Dabar verta į renovaciją žiūrėti ne tik kaip į išlaidas, bet ir kaip į ilgalaikę investiciją. Pasinaudoję valstybės ir Kauno miesto siūlomomis finansinėmis paskatomis, gyventojai turi galimybę atnaujinti savo namus palankesnėmis sąlygomis, nei jos gali būti ateityje.
Vadovaujantis „APVA renomap“ duomenimis, šiuo metu Kaune yra 4 173 daugiabučiai, iš jų renovuoti 332 namai. Dabar modernizuojama dar aštuoniolika namų.
Ruošiamas naujas kvietimas paramai
Aplinkos ministerija jau rengia naujo kvietimo sąlygas, planuojama, kad šis kvietimas bus paskelbtas spalį. Balandį pasibaigęs kvietimas buvo rekordinis, gauta 850 paraiškų. Šiuo metu rengiamas naujas finansavimo modelis, kuriame bus derinamos Klimato kaitos programos ir Socialinio klimato fondo (SKF) lėšos.
Lietuvos Socialinį klimato planą Europos Komisija patvirtino birželį, todėl šiuo metu baigiamos rengti kvietimo sąlygos ir procedūros. Naujas daugiabučių renovacijos finansavimo modelis leis valstybės paramą skirti tikslingiau. Didesnę pagalbą gaus tie gyventojai ir savivaldybės, kuriems renovacija yra finansinis iššūkis, o šis papildomas skatinimas leis rinktis kokybiškesnius renovacijos sprendimus.
Naujajame kvietime numatoma finansuoti apie 640 daugiabučių namų kompleksinės renovacijos projektų, apimančių daugiau kaip 21 tūkst. namų ūkių. Iš jų beveik 8 tūkst. priskiriami pažeidžiamiems namų ūkiams. Finansavimą planuojama užtikrinti iš dviejų šaltinių.
Lietuvos Socialiniame klimato plane daugiabučių namų kompleksinei renovacijai numatyta 133 mln. eurų. Kitų, pažeidžiamais nelaikomų namų ūkių, valstybės parama bus finansuojama Klimato kaitos programos (KKP) lėšomis, tam numatyta skirti 126 mln. eurų, tad iš viso bus skirta 259 mln. eurų.
SKF orientuotas būtent į pažeidžiamus gyventojus, nes Lietuvos Socialiniame klimato plane renovacijos priemonės pirmiausia siejamos su namų ūkiais, turinčiais teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją.
Pagrindinis planuojamas naujojo kvietimo pokytis – valstybės parama bus labiau diferencijuojama. Jos dydis priklausys ne tik nuo renovacijos projekto, bet ir nuo namų ūkio pažeidžiamumo, savivaldybės socialinės ir ekonominės situacijos, pasirenkamų renovacijos sprendimų. Pagrindiniai energinio efektyvumo reikalavimai išliks: atnaujintuose daugiabučiuose turės būti pasiekta ne žemesnė kaip B energinio naudingumo klasė ir ne mažiau kaip 40 proc. sumažintos šiluminės energijos sąnaudos.
Renovacijos darbų projektui finansuoti bus suteikiama lengvatinė paskola. Paskolos lėšomis finansuojamas renovacijos darbų projektas, o įgyvendinus projektą ir išmokėjus namui ir jo gyventojams priklausančią valstybės paramą, šia suma bus sumažintas paskolos likutis. Lengvatinės renovacijos paskolos terminas galės siekti iki 20 metų.
Gyventojai per šį laikotarpį turėtų grąžinti tik po paramos išmokėjimo likusią paskolos dalį. Pirmuosius penkerius metus gyventojams bus taikoma 3 proc. metinė palūkanų norma, o finansuotojui pagal finansavimo platformos kainą apskaičiuotą palūkanų dalį, viršijančią 3 proc., kompensuos valstybė, nuo šeštųjų metų bus taikoma kintama palūkanų norma – 3 proc. ir 6 mėn. EURIBOR.
SKF parama bus skiriama ne visam daugiabučio projektui vienodu intensyvumu, o pažeidžiamiems namų ūkiams tenkančiai renovacijos išlaidų daliai.
Vienas svarbiausių pokyčių – Savivaldybių paramos renovacijai indekso (SPRI) įvedimas. Iki šiol paramos dydis nepakankamai atspindėjo didelius Lietuvos savivaldybių ekonominius ir socialinius skirtumus.
SPRI yra apskaičiuojamas pagal savivaldybių gyventojų pajamas, nedarbo lygį, savivaldybės fiskalinį pajėgumą, būsto šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų dalį ir skurdo rizikos lygį.
Pagal apskaičiuotas SPRI reikšmes savivaldybės yra suskirstytos į tris grupes, kurioms bus taikomas skirtingas bazinis KKP paramos intensyvumas: 15 proc. ekonomiškai stipriausių savivaldybių grupėje; 20 proc. vidurinėje savivaldybių grupėje; 25 proc. savivaldybėse, kuriose valstybės paramos poreikis didžiausias.
Taip pat galės būti pridedama po 5 procentinius punktus už kiekvieną projekte pasirinktą papildomai skatinamą renovacijos sprendimų grupę: kai modernizuojamas šilumos punktas ir pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos, sudarant gyventojams galimybių efektyviau reguliuoti ir apskaičiuoti šilumos vartojimą; kai renovacijos projektas atitinka savivaldybės patvirtintas architektūros kokybės vertinimo gaires; kai pasirenkama skydinė renovacija, naudojant gamykloje pagamintus pastato atnaujinimo elementus. Maksimali paramos suma galėtų siekti iki 40 proc.
Taigi, naujuoju modeliu siekiama ne tiesiogiai padidinti paramą visiems vienodai, bet valstybės lėšas skirti ten, kur jų labiausiai reikia, kartu finansiškai paskatinti gyventojus rinktis kokybiškesnę, kompleksiškesnę ir ilgalaikę vertę kuriančią renovaciją.
Naujausi komentarai