Kilo grėsmė
E. Ožeškienės gatvėje įsikūrusi Kiemo galerija jau tapo neatsiejama Kauno vizitine kortele, kur nuolat lankosi turistai iš įvairių pasaulio kampelių. Juos čia vilioja menininko Vytenio Jako įgyvendinti kūriniai ir čia gyvenusių žydų istorija.
Būtent daliai tų žmonių istorijų iškilo grėsmė išnykti. Kiemo galerija ribojasi su keliais daugiabučiais namais, vienas jų – E. Ožeškienės g. 19-uoju numeriu pažymėtas pastatas. Jo rytinė siena yra ties Kiemo galerijos įėjimu, bet ant šios sienos nėra jokio lango.
Būtent nuo šios sienos ir prasidėjo žydų istorijos pasakojimas. Čia nugulęs ne vienas pasakojimas, yra net unikalių, ranka rašytų, žinučių, paliktų būtent šiame kieme gyvenusių žydų. Pradėjus tvarkyti minėto pastato fasadą, dalis šio namo gyventojų tapo labai kategoriški ir užsibrėžė padaryti kone bet ką, kad tik žydų paveikslai būtų sunaikinti, uždažyti.
„Čia yra ne tik mūsų kiemo istorija, bet ir viso miesto paveldas. Yra žmonių, kurie išgyveno koncentracijos stovyklas, papasakojo mums savo istorijas, koks čia gyvenimas buvo prieš karą. Negana to, Dita pati savo ranka užrašė tekstą, paaiškino apie konkrečius portretus. Tai yra labai unikalus dalykas. Tas vienas kaimynas, kuriam nepatinka ši siena, sakė persikelti kūrinius ant savo sienos, bet to padaryti neįmanoma, nes viskas tapyta ant tinko, tad galima arba tik sunaikinti, arba palikti“, – problemą dėstė V. Jakas.
Nudaužė kūrinius
Kai tik darbininkai ant minėtos sienos pradėjo tvirtinti pastolius, vienas E. Ožeškienės g. 19 namo gyventojas barbarišku būdu bandė sunaikinti V. Jako kurtus kūrinius, tam pasitelkė plaktuką. Teko įsikišti ir policijai.
Kiemo galerijos gyventojai pasakojo, kad sunaikinti sieną nori airis, tvarkomame name turintis butą. Jis yra ir vieno Kaune veikiančio universiteto dėstytojas.
„Yra vienas suinteresuotas žmogus, kuris nori, kad būtų kitaip. Jis atėjo ir nudaužė ant sienos kabojusias taisykles. Tada darbininkai pradėjo klausinėti, ką jis daro, tai jis nuėjo namo atsinešė plaktuką ir kaltą, pradėjo niokoti veidrodžius, nudaužė mano kūrinių QR kodus. Jis aiškino, kad visi piešiniai – nelegalūs ir jų čia negali būti. Darbininkai jį sustabdė, kaimynas iškvietė policiją.
Tas žmogus – ne viso namo, o tik vieno buto savininkas. Kaip supratau, jis nemažai prisidėjo prie namo tvarkymo, todėl ir bando čia tvarką daryti, bet juk galima susitarti, kūrinius išsaugoti. Juk namo sieną ruošiamasi tik perdažyti, o ne apšiltinti“, – pastebėjo V. Jakas.
Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas tokį kaimyno poelgį pavadino vandalizmo aktu. „Dabar ši vieta tapo viena lankomiausių, kur užsuka užsieniečiai, kiemas tapo Kauno simboliu, todėl tikrai reikia išsaugoti. Nemažai airių, ne visi, žinoma, bet tikrai nemažai jų palaiko Palestiną, „Hamas“ organizaciją, tai ir čia gyvenantis airis galėjo pasiduoti jų įtakai ir siekti sunaikinti žydų istoriją“, – svarstė G. Žakas.
Jis stebėjosi, kad plaktuku kūrinius daužęs vyras – dėstytojas. Pasak Kauno žydų bendruomenės pirmininko, tokie žmonės kaip tik turėtų būti pavyzdžiu kitiems ir gebėti susitarti. „Jei jis turi čia butą, nereiškia, kad jo yra visa namo siena. Juk turėtų bent 51 proc. gyventojų pasisakyti, ką daryti su siena, o ne vienas žmogus spręsti. Su dėstytojavimu toks elgesys visai nesuderinamas“, – pridūrė pašnekovas.
Kauno vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Odeta Vaitkevičienė „Kauno dienai“ patvirtino, kad į Kiemo galeriją trečiadienį prieš pietus vyko pareigūnai.
„11.09 val. gautas pranešimas, kad Kaune, E. Ožeškienės gatvėje, nepažįstamas vyras gadina meno instaliacijas. Pradėtas aplinkybių patikslinimas“, – nurodė ji.
Dar viena Kiemo galerijos gyventoja prisiminė ir kitą incidentą. Šioje erdvėje lankėsi gidas su užsieniečių ekskursija. Jiems buvo pasakojama žydų ir visos Kiemo galerijos atsiradimo istorija. Staiga kažkas iš minėto namo ant grupės užpylė kibirą vandens.
Neužmezga kontakto
Kiemo galerijos puoselėtojai pasakojo, kad įvairiais būdais bandė susisiekti su tvarkomo pastato patalpų šeimininkais, tačiau pastangos nedavė vaisių.
Buvo rašomi skelbimai, E. Ožeškienės g. 19 gyventojai kviečiami į susitikimus, kreiptasi į namą prižiūrintį administratorių, Kauno miesto savivaldybę. Net ir šią savaitę surengtas susitikimas, tačiau minėto namo atstovai taip ir nepasirodė. Kiemo galerijos kūrėjas V. Jakas pristatė projektą, kaip savo lėšomis galėtų sutvarkyti sieną, išsaugojant nutapytus kūrinius.
„Norime žmones supažindinti su projektu, bet jau apie metus neužmezgame kontakto. Aš pasirengęs savo lėšomis sutvarkyti jų sieną, parengiau projektą, kaip viskas atrodys. Esmė yra išsaugoti 100 metų senumo pastato spalvą, tad visą apačią galiu suremontuoti. Juolab kad priešais esanti siena lygiai taip pat sutvarkyta, piešiniai išsaugoti. Tai gyventojams dar ir pigiau kainuotų. Viską galima išsaugoti, jei tik yra noras ir gera valia“, – kaip išspręsti tarp kaimynų kilusį konfliktą, siūlė menininkas V. Jakas.
Kitas Kiemo galerijos gyventojas Darius pasakojo, kad bandė įvairiais kanalais pasiekti tvarkomo namo šeimininkus, bet to padaryti nepavyko. Vyras pripažino, kad dalis patalpų – nuomojamos, tad žmonės nelabai gilinasi į iškilusią sienos problemą.
„Anksčiau ta siena buvo baisi, netvarkyta, tai Vytenis ją savo lėšomis sutvarkė, kad galėtų ant jos piešti. Tada žmonėms nekliuvo, buvo gerai, kad jų sieną sutvarkė, o dabar vienam viskas kliūti pradėjo. Dabar juk ši siena įgavo visai kitą prasmę, nuo jos viskas ir prasidėjo. Sprendimų būdų, kaip viską išsaugoti yra, kiti kaimynai taip ir padarė“, – sakė kaimynas ir pridūrė, kad visoje šioje istorijoje pasigedo būsto administratorių ir miesto pozicijos, siekiant išsaugoti Kaunui svarbią istoriją.
Lankomas turistų
Kiemo galerija patenka į TOP 10 labiausiai lankomų Kauno vietų. Čia lankosi turistai iš įvairių pasaulio šalių. Be to, 2022 m., kai Kaunas tapo Europos kultūros sostine, V. Jako sukurta erdvė taip pat buvo viena svarbiausių vietų.
„Čia užsieniečius visada atvedu. Vilnius turi Užupį, mes – Kiemo galeriją. Tik čia viskas labai koncentruota erdvėje. Labai būtų gaila, jei tai būtų sunaikinta. Viskas gražu, kas gražu, tad turistams čia patinka ir spalvos, ir įgyvendintos idėjos, pasakojimai. Tikrai čia atvedu turistų iš Ispanijos, Amerikos, Izraelio, Italijos, iš esmės iš – viso pasaulio“, – apie Kiemo galerijos svarbą miesto turistiniame žemėlapyje sakė gidė Nomeda Balasevičiūtė.
Gyventojo pozicija
Kiemo galerijos puoselėtojai su „Kauno diena“ pasidalijo E. Ožeškienės g. 19 namo gyventojo, kuris nori nuo sienos sunaikinti žydų istorijos detales, laišku. Jame airis išdėstė savo argumentus, kodėl piešinių turi nelikti.
„Turime aiškiai įvardyti situaciją dėl ant mūsų sienos esančių instaliacijų: p. Jakas neturi jokio teisinio pagrindo montuoti savo „meno kūrinių“ ant mūsų pastato sienos – absoliučiai jokio. Jis niekada nėra bandęs gauti gyventojų sutikimo. Todėl negalima leisti p. Jakui veikti pažeidžiant įstatymus ir vėliau siekti savo veiksmų įteisinimo.
Be to, namo administratorius yra nurodęs, kad gyventojai balsavo už tai, jog pastato renovacija būtų atlikta be jokių instaliacijų ant sienos. Šis sprendimas užfiksuotas dokumentuose. Mes visi norime visiškos visų pastato sienų renovacijos be jokių instaliacijų“, – rašė buto savininkas. Nors Kiemo galerijos gyventojai „Kauno dienai“ pasakojo, kad minėto daugiabučio gyventojai deramai nebuvo supažindinti su sienos išsaugojimo galimybėmis, todėl ir pats balsavimas neapėmė galimų sprendimo būdų.
„Jūs maloniai pasiūlėte sumokėti už dalies instaliacijos išsaugojimą. Norėtume pateikti tokį pasiūlymą: kadangi esate aktyvus ir dosnus Kiemo galerijos gerbėjas, o jūsų pastatas iš tikrųjų priklauso šiam kiemui (mūsiškis – ne), galbūt galėtumėte sumokėti p. Jakui, kad jis įrengtų savo instaliacijas ant jūsų pastato sienos? Tai, atrodo, praktiškesnis problemos sprendimo būdas.
Taip pat galbūt galėtumėte finansuoti istorinių nuotraukų, vaizduojančių kiemo gyventojus, perkėlimą ant to pastato, kuriame jie iš tikrųjų gyveno. Taip paremtumėte Kiemo galeriją ir išsaugotumėte nuotraukas ant kiemo pastatų – tai atrodo geriausias sprendimas. Tikimės, kad tai padės išspręsti kai kuriuos klausimus dėl instaliacijų ir jų numatomo pašalinimo nuo mūsų sienos“, – savo siūlymą uždažyti namo sieną, o kūrinius perkelti kitur, kaimynui pateikė E. Ožeškienės g. 19 namo gyventojas.
Nėra teisinių svertų?
„Kauno diena“ šią problemą nagrinėja ne pirmą kartą. Savivaldybės atstovai norėtų, kad čia gyvenusių žydų istorija būtų išsaugota, tačiau tam trūksta teisinių svertų, mat miestas negali įpareigoti gyventojų tokius kūrinius saugoti, gali tik rekomenduoti.
„Kauno miesto savivaldybės administracija skatina ir finansuoja istorinių pastatų atnaujinimą, taip pat prisideda prie sienų piešinių ir kitų meno kūrinių viešosiose miesto erdvėse įrengimo. Todėl šiuo atveju raginame abi puses rasti kompromisą, kad būtų galima tiek atnaujinti namo E. Ožeškienės g. 19 fasadus, tiek išsaugoti bent dalį piešinių.
Kadangi jau būta analogiškos situacijos restauruojant kitą pastatą, esantį vadinamojoje Kiemo galerijoje, manome, kad technologiškai tai yra įmanoma. Šią savivaldybės poziciją žino tiek menininkas, tiek pastato administratorius, organizuojantis pastato atnaujinimą“, – kiek anksčiau komentavo Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
(be temos)