Sienos tapo galerija
Kai šiomis dienomis lankėmės Kiemo galerijoje, joje net ir pliaupiant lietui su fotoaparatais vaikštinėjo ir kūrėjų išmone gėrėjosi keli užsienio turistai.
Kiemo galeriją sudaro kelių pastatų sienos. Vienas šių pastatų – E. Ožeškienės g. 19 daugiabutis, kurį rengiamasi renovuoti. Su galerija ribojasi tik rytinė jo siena, kurioje aukštai – keli maži langeliai. Šio namo gyvenimas verda atskirai nuo veiksmo, vykstančio galerijoje – ir laiptinė, ir langai išeina kitur.
Ant beveik aklinos sienos per daugiau nei dešimt metų atsirado įvairių meno kūrinių, fotografijų ir pasakojimų apie šio kiemo žmones, jų likimus ir vietos istoriją. Tai nėra vien dekoratyviniai piešiniai – jie atskleidžia kiemo žmonių istorijas, skatina bendruomeniškumą.
Gretimas namas sugebėjo
E. Ožeškienės g. 19 namui reikalinga renovacija. Iš šio namo kiemo pusės jau senokai stovi stelažai, vyksta remonto darbai. Rytinė siena palikta pabaigai.
Ši siena keliose vietose suaižėjusi, matyti, kad dažnokai nukenčia nuo gyventojų automobilių – įsukus iš gatvės siaurame įvažiavime ne visada pavyksta tinkamai išlaviruoti. Braukimo žymės, vietomis iškritę tinko gabalai – kasdienybė, kuriai slėpti pasitarnavo ir meninės priemonės.
Kita įvažiavimą įrėminanti siena – E. Ožeškienės g. 21 esančio namo. Ant šios sienos taip pat yra kūrinių – juos, pastatą tvarkant, sugebėta išsaugoti nesugadintus nei renovacijos kokybės, nei estetinio vaizdo.
Tačiau net ir realus pavyzdys nepaveikė E. Ožeškienės g. 19 namo bendrasavininkių nuomonės. Nusvėrė manančių, kad fasadas turi būti visiškai atnaujintas, uždažant visus esamus kūrinius, balsai.
Siūlo išeitį
Kiemo galerijos iniciatorius ir kuratorius Vytenis Jakas nenuleidžia rankų ir ieško dialogo, kad renovaciją ir šiuo atveju būtų galima suderinti su vietos kultūrine atmintimi. Jis nepraranda vilties, kad pavyks prisibelsti į gyventojų širdis, ir siūlo kompromisą.
Kiemo galerijos komanda yra parengusi sienos restauravimo ir išsaugojimo koncepciją, siūlosi prisidėti prie restauravimo darbų, ieškoti papildomo finansavimo ir išsaugoti bent dalį autentiškos sienos faktūros bei esamų kūrinių. Projekto autoriai teigia, kad jie neturi tikslo trukdyti renovacijai – tenori išsaugoti vietos išskirtinumą.
V. Jakas mano, kad pagrindinis iššūkis šiuo metu yra ne techniniai renovacijos sprendimai, o tai, kad dalis bendruomenės neturi galimybės visapusiškai susipažinti su alternatyviu pasiūlymu. Didžiausia problema, anot jo, yra ne pati renovacija, o dialogo tarp kaimynų stoka.
Kelis kartus buvo iškabinęs skelbimus su prašymu susitikti, išklausyti, ką jis turi pasakyti, tačiau šie buvo pašalinti – galbūt neigiamai nusiteikusių kaimynų. V. Jakas parodė vieną skelbimų, kuris buvo suglamžytas ir įmestas į galerijos pasiūlymų dėžutę. Ant jo – sunkiai, bet įskaitomas prierašas ranka: „Ačiū, ne“.
O pasikalbėti akis į akį nebandė? Juk namai šalia vienas kito. Deja, su minėto namo gyventojais tiesiogiai susitikti nepavyksta. Negi tykosi prie jų laiptinės? Be to, dalis savininkų patys čia negyvena, nedirba – vienos patalpos paverstos kirpykla, kitose teikiamos kitokios grožio paslaugos.
„Kaip bendruomenė gali apsvarstyti pasiūlymą, jei dalis jos narių net neturi galimybės su juo susipažinti?“ – klausė Kiemo galerijos iniciatorius.
Be oficialių suderinimų?
„Jau daugiau kaip dešimtmetį kuriu „Kiemo galeriją“ Kauno centre, E. Ožeškienės gatvėje. Per šį laiką kiemas tapo viena lankomiausių Kauno kultūrinių erdvių, yra įtrauktas į lankytinų miesto vietų maršrutus, sulaukia tūkstančių lankytojų iš Lietuvos ir užsienio. Tačiau šiandien susidūrėme su situacija, kuri, mano manymu, kelia platesnį klausimą apie bendruomeniškumą, gyventojų teisę dalyvauti sprendžiant savo aplinkos ateitį ir galimybę būti išgirstiems“, – viešumo ėmėsi V. Jakas, žiniasklaidai išplatindamas laišką ir išsamiai pristatydamas pačią galeriją.
Anot jo, dalis gyventojų primena, kad pirmieji Kiemo galerijos kūriniai prieš daugiau nei dešimt metų atsirado neturint oficialių suderinimų.
„Tai tiesa. Tačiau tuo metu situacija buvo visiškai kitokia. Kiemas buvo apleistas, sienos nuolat išpaišomos grafičiais, pastatai nyko, o pati aplinka buvo tapusi socialinių problemų vieta. Nebuvo net aišku, į ką reikėtų kreiptis dėl leidimų ar iniciatyvų. Daugelis pirmųjų kūrinių atsirado kaip bendruomeninė iniciatyva siekiant sustabdyti aplinkos nykimą ir paskatinti žmones rūpintis vieta, kurioje gyvena“, – aiškino galerijos kuratorius.
Akcentavo, kad per daugiau nei dešimt metų Kiemo galerija tapo vieta, kurią aplanko tūkstančiai žmonių.
„Šiandien svarbiausias klausimas – kaip susikalbėti. Todėl kreipiuosi tikėdamasis, kad ši istorija gali tapti proga kalbėti ne tik apie vieną sieną Kauno centre. Ji gali tapti proga kalbėti apie tai, kaip mieste kuriamas dialogas tarp gyventojų, administratorių, menininkų ir bendruomenių. Kaip sprendžiami klausimai, kai susiduria renovacija, bendruomenės atmintis ir viešasis interesas. Ir kaip rasti sprendimą, kuris ne priešintų kaimynus, o padėtų jiems susitarti“, – sakė V. Jakas.
Daugiau nei piešiniai
Kitame Kiemo galerijai priklausančiame name nuosavybės turintis kaunietis Darius su „Kauno diena“ pasidalijo savo požiūriu į susiklosčiusią situaciją.
„Man asmeniškai atrodo, kad prarastume daugiau nei piešinius ant sienos. Prarastume dalį istorijos, kuri buvo kuriama daugiau nei dešimt metų. Tai vieta, apie kurią kuriami dokumentiniai filmai, kuri minima turistiniuose maršrutuose ir kurią kasdien aplanko žmonės iš įvairių šalių. Todėl norėčiau, kad prieš priimant galutinį sprendimą būtų rastas būdas susėsti prie vieno stalo ir iš tiesų pasikalbėti. Galbūt tada paaiškėtų, kad kompromisas vis dar įmanomas. Bet jeigu gyventojai kategoriškai nuspręs, kad nieko neturi likti, tuomet galimybės bus labai ribotos“, – teigė vyras.
Jo žiniomis, buvo kreiptasi į įvairias institucijas – paveldosaugą, savivaldybę – ir nustatyta, kad ši siena neturi jokio oficialaus kultūros paveldo statuso.
„Teisiškai namo gyventojai turi teisę spręsti dėl savo turto ir jo renovacijos. Vis dėlto čia yra ir kita pusė. Kalbame apie daugiau nei dešimtmetį kurtą vietą. Per tą laiką keitėsi gyventojai, keitėsi požiūriai. Dalis žmonių galbūt nežino visos Kiemo galerijos istorijos ir nesuvokia, kokią vertę šie kūriniai turi ne tik šiam kiemui, bet ir miestui“, – kalbėjo vienas gretimo namo savininkų.
„Matau, kokią reikšmę Kiemo galerija turi Kaunui. Čia nuolat lankosi turistai, vyksta ekskursijos, atvyksta žmonės iš užsienio. Tai jau seniai nėra tik vieno kiemo istorija. Tai vieta, kuri turi kultūrinę ir bendruomeninę vertę. Tuo pačiu manau, kad V. Jakas turėjo anksčiau ieškoti būdų šiuos kūrinius apsaugoti teisiškai. Tačiau šiandien svarbiausia ne ieškoti kaltų, o ieškoti sprendimų“, – konstatavo Darius.
Neturi jokios informacijos
„Kauno dienai“ taip pat sunkiai sekėsi prisibelsti iki E. Ožeškienės g. 19 namo savininkų. Laiptinė – su durų kodu. Kol lūkuriavome, niekas neįėjo ir neišėjo. Pirmame namo aukšte laikinai neveikiančios kirpyklos lange esančiame skelbime dėl ieškomos kirpėjos nurodytas telefono numeris, tačiau kiek skambinome, atsakymas vienas: „Abonentas nepasiekiamas“.
Vis dėlto pavyko susisiekti su vienos iš patalpų savininkų. Vyras žurnalistams sakė išvis neturįs informacijos apie būsimą renovaciją, negavęs kvietimo į susirinkimą, kuriame dėl jos spręsta.
„Mes tame name turime labai nedidelį plotelį, todėl nelabai seku, kas ten vyksta. Atvirai pasakius, apie tuos piešinius ir dabartinę situaciją pirmą kartą girdžiu“, – sakė vyras.
Pašnekovas teigė nežinantis, kokie sprendimai buvo priimti gyventojų susirinkimuose ir ar dėl piešinių likimo buvo balsuojama.
„Niekas man nieko nepraneša. Nebuvau informuotas nei apie susirinkimus, nei apie sprendimus. Jeigu gyventojai nubalsavo uždažyti piešinius, tai tikriausiai taip ir bus. Mano balsas čia nieko nepakeistų“, – kalbėjo namo bendrasavininkis.
Vis dėlto vyras pabrėžė suprantantis ir kitą pusę – namą būtina tvarkyti.
„Jeigu namo siena trūkinėja ir ją reikia remontuoti, tai renovacija turi vykti. Galbūt būtų galima atnaujinti ir pačius piešinius, bet namą tvarkyti vis tiek reikia. Kiek suprantu, menininkas siūlo įvairius sprendimus, tačiau aš nežinau, ar jie buvo rimtai svarstomi“, – sakė pašnekovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Kiemo galerija jau seniai tapo daugiau nei vietos gyventojų iniciatyva.
„Ten vyksta ekskursijos, atvyksta turistai. Akivaizdu, kad ši vieta yra įdomi ne tik kauniečiams. Kita vertus, jeigu reikia remontuoti sieną, reikia ieškoti sprendimo, kuris leistų tai padaryti“, – teigė vyras.
Jo teigimu, gyventojams trūksta informacijos apie name atliekamus darbus ir jų kainą. „Praėjusiais metais pamačiau pastatytus pastolius ir pradėjau domėtis, kas vyksta. Darbininkai sakė, kad per žiemą nedirbs, tačiau pastoliai stovėjo visą laiką. Tada ir kilo klausimų, kiek visa tai kainuoja ir kodėl darbai organizuojami būtent taip, – pasakojo kaunietis, ketinęs susisiekti su kitais gyventojais ir išsiaiškinti, kokie sprendimai buvo priimti.
Kiemą išgelbėjo menas
Ši istorija prasidėjo gerokai anksčiau nei renovacija. Tuo metu čia nebuvo nei Kiemo galerijos, nei „Vieno kiemo istorijos“. Buvo tik kiemas ir daugybė dar nepapasakotų istorijų.
2012 m. šis kiemas susidūrė su problemomis, kurias pažįsta daugelis senamiesčio kiemų.
Apleista aplinka, šiukšlinimas, nykstantys pastatai ir vis silpnesnis žmonių ryšys su vieta, kurioje jie gyvena. Tokios problemos nebuvo išskirtinės. Jas buvo galima pamatyti daugelyje miesto kiemų.
Ilgainiui tapo aišku, kad vien sutvarkyti aplinką neužtenka. Reikia priežasties ja rūpintis.
Pradėtos pirmosios meninės iniciatyvos siekiant ne tik pagražinti aplinką, bet ir padėti žmonėms iš naujo atrasti vietą, kurioje gyvena. Šis kiemas matė daugiau, nei galima įsivaizduoti. Getą. Pasipriešinimą. IX fortą.
KOMENTARAS
Danutė Razgūnienė, „Kauno butų ūkio“ administravimo direktorė
UAB Kauno butų ūkis yra paskirtas daugiabučio namo E. Ožeškienės g. 19 Kaune bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, todėl veikia atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkų interesams ir įgyvendindamas jų priimtus sprendimus.
Butų savininkų sprendimu buvo užsakytas pastato stogo ir fasado tvarkybos darbų projektas, taip pat yra gautas statybą leidžiantis dokumentas. Rengiant projektą ir svarstant pastato fasado atnaujinimo sprendinius, butų savininkai priėmė sprendimą atnaujinti pastato fasadą be šiuo metu ant sienos esančios meninės instaliacijos. Šis sprendimas yra priimtas ir užfiksuotas nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad minėta meninė instaliacija ant pastato sienos buvo įrengta savavališkai, nesuderinus jos įrengimo su pastato savininkais. Kadangi pastatas nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, būtent jie turi teisę priimti sprendimus dėl pastato fasado išvaizdos, jo atnaujinimo ir ant fasado esančių elementų išsaugojimo ar pašalinimo.
UAB Kauno butų ūkio atstovai buvo susitikę su menininku, įrengusiu šią instaliaciją. Susitikimo metu buvo rekomenduota menininkui tiesiogiai susisiekti su E. Ožeškienės g. 19 Kaune namo butų ir kitų patalpų savininkais, aptarti meninės instaliacijos likimą ir ieškoti visoms pusėms priimtino sprendimo. Mūsų žiniomis, menininkas bandė inicijuoti tokį dialogą, tačiau šiuo metu neturime informacijos, kad butų savininkų sprendimas būtų pasikeitęs.
Suprantame, kad Kiemo galerija yra matoma ir miesto bendruomenei svarbi vieta, todėl šią situaciją vertiname jautriai. Vis dėlto administratorius negali pakeisti butų savininkų daugumos priimto sprendimo ar veikti prieš jų išreikštą valią. Mūsų vaidmuo šiuo atveju yra užtikrinti teisėtą administravimo procesą, tinkamą savininkų sprendimų įgyvendinimą ir, kiek tai priklauso nuo administratoriaus kompetencijos, sudaryti sąlygas konstruktyviam šalių bendravimui.
Esame pasirengę, kiek leidžia mūsų kompetenciją, prisidėti prie informacijos perdavimo ar organizacinio dialogo tarp suinteresuotų šalių, tačiau galutinį sprendimą dėl meninės instaliacijos likimo gali priimti tik pastato savininkai. Jeigu būtų pateikti alternatyvūs siūlymai dėl instaliacijos išsaugojimo, jų įgyvendinimo galimybės turėtų būti aptartos su butų savininkais ir vertinamos techniniu, teisiniu bei finansiniu požiūriu.
Situacijas, kai pastatų atnaujinimo projektai susiduria su kultūrinės vertės, bendruomenės atminties ar viešojo intereso klausimais, vertiname kaip reikalaujančias dialogo ir pagarbos visoms pusėms. Tačiau kartu svarbu nepamiršti, kad sprendimai dėl privačios nuosavybės objektų pirmiausia priklauso tų objektų savininkams. Todėl kompromisas tokiais atvejais galimas tik tuomet, kai jam pritaria patys savininkai ir kai siūlomi sprendimai neprieštarauja teisės aktams, parengto projekto sprendiniams bei techniniams pastato atnaujinimo reikalavimams.
Saulius Rimas
Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėjas
Kauno miesto savivaldybės administracija skatina ir finansuoja istorinių pastatų atnaujinimą, taip pat prisideda ir prie sienų piešinių bei kitų meno kūrinių viešosiose miesto erdvėse įrengimo. Todėl šiuo atveju raginame abi puses rasti kompromisą, kad būtų galima tiek atnaujinti namo E. Ožeškienės g. 19 fasadus, tiek išsaugoti bent dalį piešinių. Kadangi jau būta analogiškos situacijos restauruojant kitą pastatą, esantį vadinamojoje „Kiemo galerijoje“, manome, kad technologiškai tai yra įmanoma. Šią savivaldybės poziciją žino tiek menininkas, tiek pastato administratorius, organizuojantis pastato atnaujinimą.
Naujausi komentarai