Rinko ne sau
Muziejui perduoti istoriniai dokumentai, fotografijos, oficialūs Kauno miesto simbolių etalonai, ceremonijų atributika, valdovų privilegijų kopijos ir kiti eksponatai. Juos savo iniciatyva per daugybę darbo Rotušėje metų surinko K. Ignatavičius, inicijavęs ne vieną miesto tradiciją, organizavęs oficialius valstybės vadovų priėmimus, miesto šventes ir santuokų ceremonijas.
Ceremonmeisteris pabrėžė, kad muziejui perduodami eksponatai nėra privataus kolekcininko rinkinys. Daugelį metų rinko dokumentus, privilegijų kopijas, miesto simbolius ir kitą istorinę medžiagą galvodamas ne apie asmeninę kolekciją, o apie tai, kad visa tai vieną dieną tarnautų miestui. „Aš nesu kolekcininkas. Visa tai rinkau ne sau. Norėjau, kad šie dokumentai būtų išsaugoti ir taptų prieinami visiems“, – sakė K. Ignatavičius.
Vienas vertingiausių eksponatų – 1542 metų dokumento kopija, kurioje aprašyta Kauno rotušės pamatų padėjimo ceremonija, nurodyta net valanda. Beje, dokumente paminėta, kad į pirmąjį pamatų kampą buvo įdėtas vienas florinas, trisdešimt grašių ir statinaitė midaus. K. Ignatavičius pakomentavo, kad būtų įdomu išsiaiškinti dėl šios statinaitės midaus. Paminėjo, kad ne vienam knietėtų iškrapštyti minėtą floriną – jo kaina būtų milžiniška. Pridūrė, kad pajudinus pamatinį akmenį, po kuriuos jis turėtų gulėti, nugriūtų Rotušės bokštas.
Šio 1542 m. dokumento originalas saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.
Išdavė po gaisro
Didelę kolekcijos dalį sudaro Lietuvos valdovų privilegijos Kaunui. K. Ignatavičius priminė 1463 metų Kazimiero Jogailaičio privilegiją, išduotą po didžiojo Kauno gaisro, kai buvo atnaujintos sudegusios miesto teisės ir privilegijos. Anot jo, šie dokumentai yra vieni svarbiausių Kauno istorijos liudijimų ir turi būti saugomi ateities kartoms.
Ceremonmeisteris taip pat prisiminė, kaip buvo ieškoma seniausių miesto privilegijų kopijų įvairiuose archyvuose. Pasak jo, prie šio darbo prisidėjo istorikai, archyvarai ir kaunistikos tyrėjai, o dalį dokumentų pavyko gauti tik po ilgų paieškų.
K. Ignatavičius pasakojo, kad vien Kauno istorijos dokumentų neužtenka norint visapusiškai suprasti miesto raidą. Todėl daugelį metų jis rinko įvairių Europos miestų privilegijų kopijas ir istorinius dokumentus. Tarp jų – Magdeburgo, Karaliaučiaus, Grenoblio, Tamperės ir kitų miestų istoriniai šaltiniai, leidžiantys palyginti skirtingų Europos miestų savivaldos tradicijas.
K. Ignatavičius pabrėžė, kad miesto istorija gyva tol, kol ją saugo patys miestiečiai. Todėl svarbiausia ne sukaupti eksponatus, o užtikrinti, kad jie būtų išsaugoti muziejuje, prieinami visuomenei ir pasakotų Kauno istoriją ateities kartoms.
Perduoda ir emociją
Kauno miesto muziejaus direktorius Simonas Jazavita, pasveikinęs susirinkusiuosius su 484-uoju Kauno rotušės gimtadieniu, pabrėžė, kad miesto istoriją saugantys žmonės bei jų perduodamas paveldas yra neatsiejama Kauno tapatybės dalis.
„Tradicijos nėra savaime suprantamas dalykas – jas reikia nuolat puoselėti, saugoti ir perduoti kitoms kartoms. Jei to nedarysime, ilgainiui jos gali išnykti. Todėl labai svarbu, kad atsiranda žmonių, kurie ne tik saugo miesto atmintį, bet ir padeda ją perduoti visuomenei“, – kalbėjo muziejaus vadovas.
Anot jo, muziejui svarbūs ne tik patys eksponatai, bet ir jų pasakojama istorija.
„Muziejininkams svarbūs dokumentai, jų kopijos, eksponatai, papildantys muziejaus rinkinius. Tačiau ne mažiau svarbi ir emocija, kurią jie perduoda. Kęstutis savo gyvenimo kelią ir meilę Kaunui sugebėjo išreikšti įvairiausiais būdais, todėl šiandien muziejų pasiekia ne tik vertingi eksponatai, bet ir dalis jo paties gyvenimo istorijos“, – kalbėjo muziejaus direktorius.
Naujausi komentarai