Tarsi iš veiksmo filmo
Virš marių – sraigtasparnis, dirba narai, gelbėtojai, medikai. Paplūdimyje prie Kauno marių, laimei, tai buvo pratybos, tačiau gelbėjimo tarnyboms svarbu būti pasiruošusioms bet kokiems scenarijams.
Gabrieliaus Muižio/„Kauno dienos“ vaizdo įrašas
„Kauno marios yra vienas didžiausių dirbtinių vandens telkinių Lietuvoje. Čia vyksta laivyba, sportas, žvejyba, maudynės, įvairūs renginiai, todėl yra didelė nelaimių tikimybė. Šių pratybų scenarijus gal ir vertas Holivudo filmo, tačiau mūsų tikslas buvo pasitikrinti, kaip reaguojame į masinę nelaimę ir kaip koordinuojame veiksmus tarp skirtingų tarnybų“, – sakė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kauno penktosios komandos vyriausiasis specialistas Edvardas Čepulionis.
Pagal pratybų legendą Kauno mariose plaukęs laivas pateko į vadinamąjį baltąjį škvalą – staigų ir pavojingą meteorologinį reiškinį, kurio metu stipriai sustiprėja vėjas ir pakyla bangos. Laivas „nuskendo“, dalis žmonių atsidūrė vandenyje, o vienas asmuo dingo be žinios.
Septyni žmonės buvo gelbėjami nuo vandens paviršiaus, narai vykdė nuskendusio žmogaus paiešką. Operacijoje taip pat dalyvavo Karinių oro pajėgų sraigtasparnis.
Kiek nukentėjusiųjų?
Pasak E. Čepulionio, tokio pobūdžio operacijos, kai nutinka masinė nelaimė, yra itin sudėtingos.
„Veiksmai vyksta vienu metu ant vandens, po vandeniu, ore ir krante. Gelbėjimo darbų vadovui tenka koordinuoti keturias skirtingas institucijas, kad visi veiktų kaip viena komanda. Tai tikrai sudėtinga užduotis“, – pabrėžė pašnekovas. Pratybose iš viso dalyvavo apie 40 įvairių sričių specialistų.
Anot jo, svarbiausias veiksnys tokiose situacijose yra žvalgyba ir informacijos rinkimas.
„Kuo daugiau informacijos surenkame apie dingusius ar nukentėjusius žmones, tuo didesnė tikimybė juos surasti. Svarbu žinoti, kiek žmonių buvo laive, kur jie galėjo atsidurti ir kaip greitai galima pradėti paiešką“, – teigė gelbėtojas.
Sėkmę lėmė sklandi komunikacija
Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Penktosios komandos pamainos vadas Edmundas Guogas teigė, kad šių pratybų metu didžiausias laimėjimas buvo sklandus tarnybų bendradarbiavimas.
„Labai džiugu, kad komunikacija tarp visų tarnybų buvo puiki. Nuolat palaikėme ryšį tiek su sraigtasparnio įgula, tiek su gelbėtojais vandenyje. Šį kartą komunikacijos problemų tikrai nebuvo“, – sakė E. Guogas.
Rasti paskendusį žmogų tokioje teritorijoje yra labai sudėtinga užduotis.
Pasak jo, realioje situacijoje didžiausias iššūkis būtų surinkti tikslią informaciją apie nukentėjusiuosius ir surasti dingusį žmogų didžiuliame Kauno marių plote.
„Kauno marių dydis pats savaime apsunkina paiešką. Rasti paskendusį žmogų tokioje teritorijoje yra labai sudėtinga užduotis“, – pažymėjo ugniagesys gelbėtojas.
Vienas nugrimzdo
Greitosios medicinos pagalbos tarnybos skubiosios pagalbos slaugos specialistas Andrius Raguckas pabrėžė, kad kiekviena nelaimė yra skirtinga.
„Šioje situacijoje vienas didžiausių iššūkių buvo tai, kad nukentėjusieji buvo išsibarstę didelėje teritorijoje, o informacijos apie juos buvo nedaug. Tokios pratybos leidžia geriau pasirengti ir sustiprinti tarnybų tarpusavio sąveiką“, – teigė medikas.
Pagal pratybų scenarijų vieno žmogaus išgelbėti nepavyko. „Vienas nukentėjusysis buvo rastas po vandeniu. Medikai konstatavo jo mirtį. Kitiems asmenims buvo suteikta pagalba, jie perduoti gydymo įstaigoms. Dalis nukentėjusiųjų buvo patyrę hipotermiją, todėl jiems suteikta reikiama pagalba ir užtikrintas saugus transportavimas“, – pasakojo A. Raguckas.
Gelbėtojams besikalbant su žurnalistais į krantą išplaukė narų valtis, kurioje buvo manekenas. Būtent jis ir atliko atokiau nuo kitų nelaimėlių į vandenį įkritusio bei nugrimzdusio į tamsų dugną vaidmenį.
Gelbėjimosi liemenės
Paklaustas apie svarbiausias saugumo priemones, E. Čepulionis pabrėžė gelbėjimosi liemenių svarbą.
„Kartais žmonėms vis dar atrodo, kad gelbėjimosi liemenė nereikalinga. Tačiau tai vienintelė priemonė, kuri iš tiesų gali užtikrinti žmogaus saugumą vandenyje. Visi, naudojantys vandens transporto priemones, privalo jas dėvėti“, – priminė E. Čepulionis.
Specialistas taip pat ragino vengti alkoholio ir atsakingai vertinti savo galimybes vandenyje.
A. Raguckas priminė, kad pastebėjus skęstantį žmogų svarbiausia kuo greičiau kviesti pagalbą ir, jei įmanoma, pradėti teikti pirmąją pagalbą.
Neretai žmonės nesiima gelbėti, gaivinti, bijodami suklysti. „Tokioje situacijoje reikia prisiminti vieną paprastą dalyką – žmogui, kuriam reikalinga pagalba, blogiau jau nebebus. Jūsų veiksmai gali tik padėti“, – sakė medikas.
E. Čepulionis taip pat ragino gyventojus būti atsakingus prie vandens. „Nevartokite alkoholio prieš maudynes, nepalikite vaikų be priežiūros ir objektyviai vertinkite savo jėgas. Dažnai nelaimės įvyksta būtent dėl neatsargumo arba savo galimybių pervertinimo“, – sakė E. Guogas.
Visi specialistai sutartinai pabrėžė, kad saugumas prie vandens prasideda nuo atsakingo elgesio, o tokios pratybos padeda užtikrinti, kad nelaimės atveju pagalba nukentėjusiuosius pasiektų kuo greičiau.
Naujausi komentarai