Šeštadienio vidudienį iš visų pusių sklindantys viduramžių garsai Kauno pilies prieigose kūrė jausmą, kad XXI amžius liko kitame Neries krante. Atrodė, tarsi kažkas būtų atvertęs istorijos vadovėlį ir leidęs į jo puslapius įžengti patiems. Pilies prieigose pasirodė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, viduramžių istorijos rekonstruktoriai demonstravo ginklus, o lankytojai galėjo įsivaizduoti, kaip kadaise atrodė gyvenimas prie vieno svarbiausių Lietuvos gynybinių įtvirtinimų.
Šventės lankytojai turėjo progą ne tik stebėti, bet ir patys tapti istorijos dalimi – išbandyti ginklus, susirungti viduramžių žaidime ar išmokti šokio žingsnius. Veiklos taip įtraukė, kad vien stebėtoju likti buvo neįmanoma.
„Kauno pilis yra vieta, kurioje labai aiškiai pajuntame, kad miesto istorija nėra vien datos ar įvykiai vadovėlyje. Ji slypi pačioje vietoje, jos mūruose, archeologiniuose radiniuose, pasakojimuose apie čia gyvenusius ir kovojusius žmones“, – kalbėjo Kauno miesto muziejaus vadovas, istorikas dr. Simonas Jazavita.
Pasak jo, istoriją svarbu ne tik išgirsti, bet ir patirti, o Kauno pilies diena tam – puiki proga.
Į šventę su sūnumi Rojumi atvykusi kaunietė Agnė, pritarė vadovo išsakytai minčiai. Susilieti su istorija buvo įdomu ne tik jai, bet ir jos septynmečiui, kuris kone kasdien grįžęs namo virsta karžygiu.
„Turi senelio drožtą medinį kardą, iš faneros sumeistrautą skydą. Mačiau, kaip atėjus į šventę sužibo sūnaus akys. Čia jis galėjo ne tik įsivaizduoti, kad yra karžygys, bet iš tikrųjų paimti į rankas ginklą, pamatyti, kaip viskas atrodė. Vaikui tokia patirtis daug įsimintinesnė negu į vadovėlius sudėta informacija. Labai patiko“, – kaunietė vylėsi, kad Kauno pilies diena virs ilgamete tradicija.
To paties organizatoriams linkėjo ir šventėje sutikti Aldona su Pranu.
„Mes su žmona labai mėgstame istoriją, todėl tokios šventės mums yra daug įdomesnės už paprastą pramogą. Man atrodo, kad jeigu jau turime tokią miesto ir šalies istoriją, tai ją ir turime prisiminti, minėti, parodyti vaikams. Gal net geriau atsisakyti kokios kitos šventės, o ateiti į tokią“, – svarstė senjorų pora.
Į istorijos paieškas šventės dalyviai leidosi ir orientaciniame žaidime „(Ne?)tipiniai istorijos simboliai Kauno miesto muziejuje“.
Jo metu reikėjo ieškoti ženklų ir simbolių, kurie nebūtinai atrodo kaip „tikra istorija“. Tačiau būtent tai ir buvo žaidimo esmė – pažvelgti į miestą giliau, per detales.
„Vaikščiodami po miestą kasdien praeiname pro daugybę ženklų, tačiau retai susimąstome, ką jie galėtų papasakoti žmogui po kelių dešimtmečių ar net šimtmečių“, – Kauno miesto muziejaus muziejininkas-archeologas Povilas Gadliauskas atkreipė dėmesį, kad istorijos šaltiniu gali tapti net ir tai, į ką šiandien žvelgiame kaip į savaime suprantamą aplinkos dalį.
Pasak jo, svarbus ne tik senas daiktas, bet ir jo kontekstas – aplinkybės, kuriomis jis atsirado, informacija, kurią jis gali atskleisti apie tuo metu gyvenusius žmones ir jų kasdienybę. Todėl net įprastos miesto detalės, į kurias šiandien dažnai nekreipiame dėmesio, ateityje gali tapti vertingais praeities liudijimais.
Naujausi komentarai