Ir visai pagrįstai – „Kauko vilos“ pripažintos geriausiu 2025 m. gyvenamuoju projektu Baltijos šalyse.
Šiandien „Kauko vilos“ tapo išsipildžiusia realybe: statybos visiškai baigtos, komplekse jau verda visavertis gyvenimas, o tarptautinė architektūros ir nekilnojamojo turto (NT) komisija oficialiai patvirtino: tai, kuo projekto kūrėjai tikėjo nuo pat pirmos akimirkos, yra verta pagarbos.
„Unikalus projektas, atsiradęs tokioje vietoje, kur daug metų nebuvo nieko arba viskas buvo apleista. Tiek per architektūrinę, tiek per meninę prizmę projektas turi didelę vertę“, – sakė konkurso komisijos narys, bendrovės „Newsec“ Nuomininkų atstovavimo grupės vadovas Baltijos šalyse Martynas Babilas.
„Kauko vilos“ – prestižinis gyvenamųjų apartamentų kompleksas, įsikūręs legendinio buvusio restorano „Kaukas“ vietoje, garsėjantis išskirtine architektūra ir atgauta istorine dvasia. Tai trys gyvenamieji namai, atitraukti nuo šlaito ir atkartojantys Žaliakalnio reljefą. Komplekse įrengta vienuolika apartamentų, kurių plotas svyruoja nuo 64 iki 300 kv. m. Kiekviename būste įrengta terasa arba balkonas. Taip pat atgaivintas istorinio restorano „Kaukas“ fontanas ir įrengtas skulptūrų parkas.
„Komisijos įvertinimą lėmė išskirtinumas, aukšta architektūros kokybė, tinkamoje vietoje pritaikyti teisingi sprendimai, neužgožiant aplinkos ir suformuojant gražias vidines erdves, taip pat kokybiški statybos sprendimai, – komisijos sprendimą „Kauko vilas“ pripažinti geriausiu 2025 m. gyvenamuoju projektu Baltijos šalyse komentavo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius. – O ir pardavimai fiksavo rekordines sumas Lietuvos mastu, kai buvo parduodami šie prestižiniai butai. Panašu, kad išskirtiniam pirkėjui pritaikytas unikalus projektas – tai komisiją ir sužavėjo.“
Žinia NT vystytojams
Vienoje gražiausių miesto vietų, ant Žaliakalnio kalno šlaito, tarpukariu sau vilą buvo pasistatęs architektas Feliksas Vizbaras. Sovietmečiu ji buvo rekonstruota ir paversta prestižiniu „Kauko“ restoranu, kuris nepriklausomoje Lietuvoje sunyko.
Vienas iš kertinių naujojo projekto sprendimų buvo visiškas automobilių eliminavimas iš antžeminės teritorijos. Visi automobiliai paslepiami po žeme įrengtoje erdvioje stovėjimo aikštelėje, iš kurios moderniais liftais kylama tiesiai į apartamentus.
Dėl to pirmieji pastatų aukštai liko „gyvi“ – su didžiuliais langais, erdviomis terasomis ir tiesioginiu ryšiu su aplinka, o likęs sklypas tarnauja kaip privataus parko dalis. Kaip ir buvo žadėta, teritoriją papuošė atgimęs, moderniai interpretuotas fontanas, primenantis sklypo istorinę atmintį.
„Apdovanojimas yra tik įrėmintas užrašas. Norint jį gauti, reikia nueiti ilgą kelią. Džiugu, kad šis autentiškas, nišinis gyvenamųjų butų projektas atsirado būtent Kaune“, – „Kauko vilų“ vertę pabrėžė M. Babilas.
Miestas – tai bendras susitarimas tarp visų bendruomenių.
Šis prestižinis tarptautinis įvertinimas – ne atsitiktinumas, o dėsningas rezultatas, kurį lėmė atsakingas požiūris į Kauno modernizmo palikimą ir drąsa nedaryti jokių kompromisų dėl kokybės.
„Komisija sudaro ilgąjį NT objektų – potencialių dalyvių – sąrašą. NT vystytojas iš pradžių net nežino į jį patekęs. Tai padaro konsultantai. Kai sudarome trumpąjį sąrašą, tuomet jau informuojami atrinkti dalyviai, kadangi komisija prašo padaryti pristatymą – papasakoti apie unikalumą, techninius sprendinius“, – konkurso eigą aiškino M. Statulevičius. – Mažajame konkurse gyvenamojo būsto kategorijoje konkuravo penki projektai – du iš Talino, po vieną iš Kauno, Vilniaus ir Rygos. Rimti dalyviai, todėl šis laimėjimas yra tikrai pelnytas ir stiprus.“
Pristatymas komisijai itin svarbus – turi būti išsamus, atsakantis į visus klausimus. Komisijoje yra architektų, statybų srities profesionalų, žurnalistų, kurie vertina ir kompanijos plėtotojo reputaciją bei kitus nuveiktus darbus. Taigi, pats prisistatymas turi didelę įtaką galutiniam vertinimui.
M. Babilas papildė, kad daug metų vykstančiame konkurse išskiriami projektai, kuriuos vystant daug dėmesio skirta architektūrai, integracijai į aplinką ar miestui sukurtai vertei: „Jeigu projektas demonstruoja pagarbą aplinkai, procesams ir integracijai į jau esantį miesto sluoksnį, tada jis ir pastebimas. Tai žinutė NT vystytojams – orientuotis į kokybę, unikalumą ir gerbti jau sukurtą aplinką.“
Paversti menu
Projekto vystytojui Robertui Jociui tai ne pirmas toks aukštas įvertinimas – jo įgyvendinti prabangūs apartamentai Palangoje „Eglė“ anksčiau taip pat buvo pelnę geriausio būsto objekto Baltijos šalyse titulą. Vis dėlto „Kauko vilos“ tapo asmeniniu įsipareigojimu Kaunui, siekiant parodyti, kaip turi bendradarbiauti vystytojai, architektai ir miesto bendruomenė.
„Miestas – tai bendras susitarimas tarp visų bendruomenių“, – dar prieš statybas akcentavo R. Jocius, savo pavyzdžiu inicijavęs idėją projektus atvirai pristatyti architektų gildijai ir visuomenei.
2025 m. geriausio Baltijos šalių gyvenamojo projekto titulas įrodo: kai paveldo jautrumas susitinka su aukščiausia architektūrine kokybe ir modernia estetika, gimsta nesenstanti vertė. „Kauko vilos“ tapo ne tik prestižiniais namais juos pasirinkusiems žmonėms, bet ir nauju Kauno pasididžiavimo ir architektūrinės kultūros simboliu.
„Man šis projektas – tai gyvenimo atkarpa, dirbant kartu su kūrybingais žmonėmis, savo energija ir darbu gyvenimą paverčiančiais menu. O menas nėra baigtinis objektas. Tai tekstas tarp eilučių, pauzė muzikoje, energija, dvasia, diskusija. Tai nematoma linija, jungianti kartas, istorijas ir atminimą“, – šiandien į „Kauko vilas“ įdėtą darbą, rūpesčius, kūrybą, meilę ir galiausiai tarptautinį įvertinimą jautriai apžvelgė R. Jocius.
Jis projektui pasirinko studiją „Archispektras“ ir architektą Igną Kalinauską. Šios komandos pasiūlyta vizija geriausiai atspindėjo architektūrinį ir urbanistinį Žaliakalnio audinį ir leido sukurti tris atskirus tūrius.
„Manau, kad šis projektas tokį įvertinimą pelnė dėl kelių svarbių aspektų. Pirma, jis yra išskirtinis architektūriniais sprendiniais – pastatų formos, detalės sukurtos tik šiam projektui, įkvėptos vietos, kurioje jis atsirado. Kito tokios formos ir tokių medžiagų pastato nėra ir tikriausiai neatsiras, nes sprendiniai unikalūs, – projekto autorius I. Kalinauskas neslėpė pasididžiavimo. – Antra, vertinant projektą kaip būstą, jis išskirtinis savo savybėmis – tai puiki vieta gyventi miesto kontekste: esi pačiame centre, bet kartu ir gamtos apsuptyje.“
Tokioje vietoje ir turėjo atsirasti kas nors unikalaus. Mes tai matėme, tą patį matė ir užsakovas, tad sinergija garantavo rezultatą.
Be kompromisų dėl kokybės
„Kauko vilas“ supa Žaliakalnio šlaite augantys medžiai. Čia pat – Mažasis ąžuolynas, o kitoje pusėje atsiveria vaizdas į Kauko laiptus. „Į vietą pasižiūrėjome per vilų užstatymo tipo prizmę. Norėjosi sukurti vilos atmosferą pačiam gyventojui. Gyveni daugiabutyje, bet turi daug privatumo, – apie pirminę idėją pasakojo I. Kalinauskas. – Tokioje vietoje ir turėjo atsirasti kas nors unikalaus. Mes tai matėme, tą patį matė ir užsakovas, tad sinergija garantavo rezultatą.“
Kūryboje ir darbe dažnai būna etapų ar detalių, kurios atmintyje pažadina malonų prisiminimą apie procesą, net jei jame būta sunkių momentų. „Procesas reikalavo daug dėmesio, nes tai kūrinys su daugybe unikalių detalių, – paklaustas, kas „Kauko vilų“ projekte kelia didžiausią pasididžiavimą, I. Kalinauskas akimirką susimąstė. – Didžiausias pasididžiavimas – kad pavyko viską įgyvendinti pagal pirminę viziją, kurią pateikėme konkurso metu. NT vystytojas ja patikėjo ir leido įgyvendinti be jokių kompromisų dėl kokybės. Kartais būna, kad projektuose kažkas atpiginama, pakeičiami sprendiniai, o čia ir vystytojas nedarė kompromisų ir iš mūsų jų neprašė. Visi sprendiniai, kuriuos sugalvojome, buvo įgyvendinti.“
Kiekvienas įgyvendintas projektas patirtimi gula kaip grūdai į aruodą. „Kauko vilos“ dėl savo išskirtinumo ir aukštų kokybės reikalavimų davė vertingų pamokų ir „Archispektro“ komandai.
„Tai buvo neįkainojama darbo su skirtingomis medžiagomis patirtis. Šiame projekte daug dirbome su betonu ir geriau supratome jo panaudojimo galimybes. Autentiškų detalių kūryba vyko kartu su betono gamintojais. Taip plačiau įvertinome šios medžiagos potencialą“, – pamokas išskyrė architektas.
Šiandien jau galima gyvai pasigrožėti unikaliais fasadais, kuriuos įkvėpė F. Vizbaro pilaitės ornamentika. Vertikaliai subrūkšniuotas, grublėtas betonas su 3D ažūriniais elementais sukuria neįtikėtiną trapumo ir lengvumo įspūdį – fasadas atrodo lyg gyvas, reaguojantis į šviesą ir primenantis natūralios gamtos tekstūras.
„Kauko vilos“ – tai ne tik baigtas unikalus projektas, bet ir žinutė apie Kauno architektūrinį potencialą kitiems NT plėtotojams. „Reikia įžvelgti vietos potencialą. Kaunas turi daug dėkingų vietų. Nebijoti išsiskirti ir taip sukurti dar didesnę vertę, žiūrėti ne tik kaip įgyvendinti kvadratinius metrus, o kokią išliekamąją vertę objektas sukurs mieste“, – mintimis dalijosi I. Kalinauskas.
Meno galia
Dar viena iškalbinga detalė, kalbant apie vertę, – ypatingas dėmesys buvo skiriamas „Kauko vilų“ aplinkai ir menui. Kūrėjai šią vietą matė kaip skulptūrų parką. Pasaulinio garso japonų skulptorius Mamoru Abe, dirbantis su geležimi daugiau nei 40 metų, specialiai šiai erdvei sukūrė išskirtinį kūrinį. Jo kūryboje susipina tradicinė japonų filosofija ir modernios metalo apdirbimo technikos, o darbai neretai atspindi žemiškosios prigimties ir ugnies sąveiką.
Tačiau pagrindinis šios vietos sergėtojas yra skulptoriaus Tado Gutausko sukurtas „Kaukas“: „Kauką atvežėme į Kauną, į Žaliakalnį, buvusio „Kauko“ restorano vietą. Tada ten tebuvo statybų aikštelė, skruzdėlynas, kuriame daugybė žmonių zujo tik jiems žinomomis trajektorijomis. Kaukui pastatė namelį, kad niekas jo nesužeistų, kad žiemą nesušaltų. Šiltai peržiemojo, paskui pavasarojo ir vėl atėjo ruduo. Dabar statybos baigtos, Kaukas atsiskleidė visa savo galia, baseinas prisipildė vandens ir tapo jo veidrodžiu. Įsikūręs po šimtamečiu ąžuolu, tikiu, jis taps gerąja dvasia, saugančia žmonių ramybę.“
T. Gutauskas įsitikinęs, kad meno galia yra milžiniška – kūriniai veikia nuotaiką, keičia aplinką, pasaulį ir ugdo. „Retas atvejis, kad Lietuvoje taip profesionaliai, iki mažiausių detalių viskas būtų padaryta. Dažniau vystytojai orientuojasi tik į parduodamus kvadratinius metrus. Labai gerbiu tuos, kurie galvoja ir daro ne tik dėl savęs ar pelno, bet ir dėl gražesnės aplinkos“, – teigė skulptorius.
„Kauko vilų“ kieme stovintis „Kaukas“ yra vienas naujausių skulptoriaus kūrinių iš ciklo „Regėtojai, pranašai, kaukai“. Tai etapinis darbas, todėl T. Gutauskas neslepia jo svarbos: „Visa tos vietos istorija ypatinga, o tai, kad Kaukas apsigyveno po ąžuolu, – simboliška. Nuostabi vieta tokiai būtybei. Gyventi po šimtamečiu ąžuolu ir keisti aplinką savo magiškomis galiomis. Jis idealiai tiko tai vietai, o vieta – jam.“
Ne mažiau svarbus skulptoriui ir dar vienas niuansas: „Visų menininkų svajonė – kad jų kūriniai viešojoje erdvėje darytų įtaką gyvenimams, keistų aplinką, kad žmonės ateitų, žiūrėtų, čia susitiktų, o galbūt iš naujo atrastų šią vietą. Jei taip nutiks ir skulptūra taps nauja kauniečių ir miesto svečių lankoma legenda, aš tik džiaugsiuosi. Norisi, kad kūriniai sukurtų vertę ne tik materialiuoju, bet ir dvasiniu lygmeniu.“
(be temos)