Konferenciją, kuri yra viena iš projekto „Vytauto Kavolio transdisciplininių socialinių ir humanitarinių mokslų instituto MTEP veiklų stiprinimas (SOCMTEP)“ veiklų, kartu su VDU V. Kavolio transdisciplininių tyrimų institutu ir Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedra rengė Tarptautinė miestų istorijos komisija (angl. k. „International Commission for the History of Towns“) – ilgametes tradicijas turinti tarptautinė organizacija, vienijanti miestų istorijos tyrėjus ir kasmet rengianti akademinius susitikimus skirtingose Europos šalyse.
Konferencija – pirmą kartą Lietuvoje
„Ši konferencija turi ypatingą reikšmę Tarptautinei miestų istorijos komisijai: pirmą kartą per visą savo istoriją Komisija savo metinį susitikimą rengia Lietuvoje. Tai daugiau nei vien geografinis pirmas kartas. Tai reiškia erdvės, kurioje mūsų akademinė bendruomenė susitinka, keičiasi idėjomis ir kuria bendrą miestų istorijos supratimą, išplėtimą“, – svekinimo kalboje teigė Tarptautinės miestų istorijos komisijos prezidentė, Bolonijos universiteto prof. dr. Rosa Smurra.
VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas profesorius dr. Gediminas Karoblis pabrėžė, kad jis nežino geresnės vietos kaip Kaunas diskutuoti apie istorinę atmintį ir užmarštį, turėdamas galvoje sudėtingą Lietuvos istorinį kelią ir šiandieninę Kauno miesto visuomenę.
Tris dienas VDU, Kauno Rotušėje bei viename seniausių ir gražiausių Lietuvoje saugomų urbanistikos paminklų – Kėdainių senamiestyje – mokslininkai diskutavo apie miestų atmintį, istorinį paveldą ir sudėtingą santykį su praeitimi: nuo to, ką miestai siekia išsaugoti, iki to, kas palaipsniui išnyksta iš kolektyvinės atminties ar sąmoningai joje nutylima. Atskira sesija buvo skirta istorinių atlasų tyrimams, aptartos jau pasirodžiusios publikacijos ir ateities galimybės dirbtinio intelekto ir atsiveriančių naujų technologijų epochoje.
Tai reiškia erdvės, kurioje mūsų akademinė bendruomenė susitinka, keičiasi idėjomis ir kuria bendrą miestų istorijos supratimą, išplėtimą.
Tarptautinėje konferencijoje savo tyrimus pristatė ir diskusijose dalyvavo apie 50 mokslininkų iš 21 Europos šalies: Airijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Čekijos, Slovakijos, Vokietijos, Rumunijos, Bulgarijos, Estijos, Danijos, Norvegijos, Suomijos, Italijos, Švedijos, Austrijos, Vengrijos, Slovėnijos, Liuksemburgo, Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos. Buvo perskaityta 15 plenarinių pranešimų.
Geriau suprasti šiandienines visuomenes
Konferencijos pranešimuose ir diskusijose buvo analizuojama, kaip miestai saugo, interpretuoja ar ištrina savo praeitį, kaip skirtingos visuomenės grupės formuoja ir perduoda miesto atmintį bei kaip istoriniai pasakojimai prisideda prie vietos tapatybės kūrimo. Dėmesys buvo skiriamas ne tik materialiajam paveldui – architektūrai, pastatams, paminklams ir miesto erdvėms, – bet ir mažiau apčiuopiamoms atminties formoms: istoriniams naratyvams, simboliams, kultūrinėms tradicijoms, kolektyvinei atminčiai bei visuomenės požiūrio į praeitį kaitai.
Konferencijoje išryškėjo ir šiandien ypač aktualūs klausimai: ką ir kaip miestai pasirenka įamžinti viešojoje erdvėje, kaip vertinamas skirtingų istorinių laikotarpių palikimas ir kieno istorijos tampa dominuojančio pasakojimo apie miestą dalimi. Tokiu būdu miestų istorija buvo aptariama ne tik kaip praeities tyrimų laukas, bet ir kaip priemonė geriau suprasti šiandienines visuomenes – jų vertybes, konfliktus, kolektyvinės tapatybės pokyčius ir santykį su gyvenamąja aplinka.
Pasak VDU profesorės dr. Vaidos Kamuntavičienės, konferencijos mokslinio komiteto pirmininkės, tokie kasmetiniai Tarptautinės miestų istorijos komisijos mokslininkų susitikimai yra puiki galimybė keistis idėjomis, supratimais apie miestų reikšmę Europoje, įgyti naujų akademinių ryšių ir stiprinti esamus, planuoti bendrus projektus.
Diskusijose buvo pabrėžta, kad istorikai nėra visuomet patogūs visuomenei, kartais jie vadinami „džiaugsmo žudikais“ (angl. k. joy killers), nes skatina visuomenę permąstyti savo pasirinkimus, keisti santykį su mitologizuotais pasakojimais, atsisakyti tam tikrų savo nuostatų. Akcentuota istoriko atsakomybė, moralinės vertybės bei pagrindinė istoriko misija – nepaisant visko, kruopštus darbas su istoriniais šaltiniais bei artefaktais, kuris leidžia sluoksnis po sluoksnio dekonstruoti praeities klodus, ištraukti iš užmaršties svarbius dalykus, sukuria sąlygas istorinės atminties permąstymams.
Naujausi komentarai