Joninių vartai
„Daugelis žmonių Jonines švenčia savo tradicinėse vietose, išvyksta iš miesto. Mes šią šventę rengiame tam, kad ir Kaune likę žmonės turėtų galimybę susiburti, pasilinksminti ir pajusti šventinę nuotaiką“, – pasakoja A. Bendokienė.
Vienas ryškiausių šventės akcentų – Joninių vartai. „Aš pagaminu rėmą, parūpinu ąžuolo šakų, o Vida Jasaitytė ir Muravos bendruomenės vyrai ir moterys apipina“, – kalbėjo Eigulių bendruomenės centro vadovas Vilius Kaminskas.
Mes šią šventę rengiame tam, kad ir Kaune likę žmonės turėtų galimybę susiburti.
Vartų puošimas trunka kelias valandas. Tam reikia iš anksto pasirūpinti medžiagomis, surinkti tinkamus augalus ir žolynus.
„Ne visada pavyksta rasti tinkamų, lanksčių augalų. Tenka nemažai padirbėti, kol vartai įgauna galutinį vaizdą“, – sakė entuziastai.
Puošimo darbai paprastai prasideda dieną, o vakare, prieš prasidedant renginiui, vartai jau būna paruošti. Šalia jų pastatoma kėdutė ar suoliukas, kad šventės dalyviai galėtų fotografuotis.
Muzika ir šokiai
Šventės programoje kasmet netrūksta muzikos, šokių ir bendruomenių pasirodymų. Scenoje koncertuoja vietos kolektyvai, ansambliai, šokėjai. Prie renginio prisideda ir gyventojai, anksčiau koncertavę ar kitaip dalyvavę kultūrinėje veikloje.
Anksčiau Joninių šventėje būdavo pinami vainikai, tačiau pastaraisiais metais ši tradicija vis sunkiau įgyvendinama.
„Sunku rasti tinkamų žolynų. Dalis augalų saugomi, kitų paprasčiausiai nebelieka. Net gėlės ne visada tinka vainikams pinti“, – pasakojo A. Bendokienė.
Vis dėlto šventėje išlieka pagrindiniai Joninių elementai – bendrystė, muzika, šokiai ir vasaros saulėgrįžos nuotaika.
„Ką rengia, ten dalyvauju“
Per beveik du dešimtmečius organizatoriai sukaupė nemažai prisiminimų. Viena įsimintiniausių švenčių vyko kitoje aikštės pusėje, prie tvenkinio.
„Tuomet leidome degančius vainikus į vandenį. Buvo labai jauki atmosfera – daug žolynų, žmonės kartu dainavo, šoko. Tai priminė tikras kaimiškas Jonines“, – prisimena pašnekovė.
A. Bendokienė į bendruomenės veiklą įsitraukė natūraliai – tapusi bendruomenės nare pradėjo dalyvauti įvairiose veiklose, o vėliau prisijungė ir prie organizacinių darbų.
„Ką bendruomenė daro, ten ir dalyvauju. Taip po truputį įsitraukiau. Vėliau žmonės priprato, atsirado atsakomybės jausmas“, – kalbėjo visuomenininkė.
Buvo metų, kai Joninių renginys neįvyko, tačiau gyventojai netrukus pradėjo klausinėti, kodėl šventės nebėra.
„Žmonės teiravosi, kodėl nebeorganizuojame. Supratome, kad ši šventė jiems svarbi. Pernai renginio nebuvo, bet šiemet vėl sulaukėme daug klausimų, todėl nusprendėme tradiciją tęsti“, – pasakojo bendruomenės atstovė.
Naujausi komentarai