Valstybės pripažinimo ženklas
1926 m. balandžio 4 d. popiežius Pijus XI apaštališkąja bule „Lituanorum gente“ įsteigė Lietuvos bažnytinę provinciją. Iki tol Lietuvos vyskupijos priklausė skirtingoms bažnytinėms provincijoms už šalies ribų, todėl naujoji bažnytinė struktūra tapo ne tik pastoracinės tvarkos pertvarka, bet ir ryškiu tarptautiniu nepriklausomos valstybės pripažinimo ženklu. Kaunas tapo metropolijos centru, o drauge buvo suformuota vientisa Katalikų Bažnyčios Lietuvoje organizacinė sistema.
Rengiant šią reformą svarbų vaidmenį atliko palaimintasis Jurgis Matulaitis – tuometis Apaštalų Sosto vizitatorius Lietuvoje. Jo išmintis, diplomatinis talentas ir pastoracinis jautrumas padėjo suderinti Šventojo Sosto ir jaunos valstybės lūkesčius, o jo indėlis iki šiol laikomas vienu svarbiausių kuriant šiuolaikinę Bažnyčios Lietuvoje struktūrą.
1926 m. gegužės 13 d. Kauno arkikatedroje iškilmingai pristatant popiežiaus bulę ir švenčiant Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimą, J. Matulaitis savo pamoksle pabrėžė naujai įsteigtos provincijos reikšmę Lietuvos religiniam ir tautiniam gyvenimui. Jis akcentavo, kad Bažnyčios stiprybė atsiskleidžia per tikinčiųjų vienybę tarpusavyje ir bendrystėje su Apaštalų Sostu.
Šimtametė gyvavimo istorija
Praėjus lygiai 100 metų, Bažnyčia Lietuvoje su dėkingumu prisimena šį istorinį įvykį. Jubiliejinė šventė Kauno arkikatedroje bazilikoje suburs Lietuvos vyskupus, kunigus, pašvęstojo gyvenimo narius ir tikinčiuosius iš visos šalies drauge dėkoti Dievui už šimtametę gyvavimo istoriją – Kauno, Kaišiadorių, Telšių, Panevėžio ir Vilkaviškio vyskupijų įsteigimo šimtmetį.
Išskirtinę iškilmių svarbą pabrėžia tai, kad Šventasis Sostas į Lietuvą siunčia popiežiaus Leono XIV ypatingąjį pasiuntinį – arkivyskupą Paulą Richardą Gallagherį. Jis eina vienas svarbiausių pareigų Vatikane – yra Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, atsakingas už diplomatinius santykius su pasaulio valstybėmis. Šios pareigos dažnai prilyginamos užsienio reikalų ministro tarnystei, nors jų misija pirmiausia yra tarnauti taikai, dialogui, religijos laisvei ir tarptautiniam bendradarbiavimui.
Arkivyskupo P. R. Gallagherio paskyrimas popiežiaus ypatinguoju pasiuntiniu reiškia, kad jis į Lietuvą atvyksta ne vien kaip aukštas Vatikano pareigūnas, bet ir kaip asmeninis Šventojo Tėvo atstovas šiai iškilmei. Tokia misija yra nepaprastas popiežiaus dėmesio ir pagarbos ženklas jubiliejų švenčiančiai Bažnyčiai Lietuvoje. Popiežiaus pasiuntinys vadovaus jubiliejinėms liturginėms iškilmėms ir perduos mūsų krašto tikintiesiems Šventojo Tėvo dvasinį artumą.
Padrąsinimas Bažnyčiai Lietuvoje
Jubiliejaus proga arkivyskupas P. R. Gallagheris drauge su apaštališkuoju nuncijumi Baltijos šalyse arkivyskupu Georgu Gänsweinu, Lietuvos vyskupais ir svečiais vyskupais iš kaimyninių šalių birželio 27 d. 18 val. aukos šv. Mišias Kauno arkikatedroje bazilikoje. Jose bus dėkojama Dievui už šimtametę istoriją, išsaugotą ir perduotą tikėjimą, už žmones, kurie tikėjimo lobį išlaikė sunkiausiais sovietmečio laikais.
Šis svarbus vizitas padrąsins Bažnyčą Lietuvoje ir visus tikinčiuosius toliau būti gyvais Evangelijos liudytojais, puoselėti vienybę, viltį ir atsakomybę už Bažnyčios misiją šiandienos pasaulyje.
Šimtmečio jubiliejus kviečia ne tik prisiminti garbingą istoriją, bet ir atnaujinti pasitikėjimą tuo, kad Bažnyčia Lietuvoje, kaip ir prieš 100 metų, yra pašaukta būti vilties, tikėjimo ir tarnystės ženklu savo šaliai. Ši sukaktis tampa proga dėkoti už praeitį, atsakingai gyventi dabartyje ir su krikščioniška viltimi žvelgti į ateitį.
Naujausi komentarai