Bene daugiausia diskusijų posėdyje sukėlė neseniai per Lietuvą praūžusios audros padarinių šalinimas. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) duomenimis, rugsėjo 2 d. 7 val. elektros tiekimas vis dar nebuvo atkurtas 563 regiono vartotojams: 286 – Prienų, 187 – Kėdainių, 70 – Kaišiadorių ir 10 – Kauno rajono savivaldybėje.
Pasitarimo metu regiono vadovai kėlė sistemines problemas, su kuriomis susiduriama per kiekvieną didesnę stichiją. Birštono savivaldybės merės Nijolės Dirginčienės nuomone, būtina platinti miškų proskynas, kad virstantys medžiai nenutrauktų oro linijų. Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis ragino ESO spartinti elektros linijų kabeliavimą (tiesimą po žeme) ir išsakė priekaištų dėl įmonės komunikacijos su gyventojais. „Žmogus sėdi be elektros, o jūs jam siunčiate automatines žinutes, kad tiekimas jau atkurtas“, – pastebėjo V. Tamulis.
Atsakydama į merų pastabas, Agnė Domarkienė pabrėžė, kad linijoms kabeliuoti reikia didžiulių finansinių ir fizinių išteklių, o miškų proskynų platinimo teisiniai klausimai yra Aplinkos ministerijos kompetencijoje. Posėdyje taip pat buvo keltas klausimas dėl nuostolių kompensavimo mechanizmų nukentėjusiems gyventojams.
„Per šią audrą gavome rimtą pamoką. Saugumas yra svarbus visiems. Žiūrint į ateitį, šaliai ir savivaldai reikia konkretaus priemonių plano, o gyventojams – aiškių rekomendacijų, kaip elgtis“, – apibendrino diskusiją V. Makūnas.
Be krizinių situacijų valdymo, kolegija aptarė ir strateginius regiono plėtros planus bei investicijų poreikį 2028–2034 m. ES finansavimo laikotarpiui. Savivaldybės pristatė ateities projektus. Pvz., Kauno rajono savivaldybė išsikėlė tikslą įrengti modernius STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) centrus visose rajono gimnazijose ir didesnėse ugdymo įstaigose. Taip pat ketina investuoti į akvakultūros sektorių ir plėtoti mažųjų uostų infrastruktūrą upėse, skatinti laivybą ir turizmą.
(be temos)
(be temos)
(be temos)