Pažvelgus įdėmiau, tampa aišku, kad bendruomenės veikla čia susipynusi su kurorto specifika: sveikatinimu, dvasine harmonija, ramybe ir ekologija, o jos nariai tampa Birštono ambasadoriais, kurie padeda suderinti vietinių gyventojų kasdienybę su nuolatiniu poilsiautojų ir turistų srautu.
Narių skaičius auga
Birštono savivaldybė – mažiausia Kauno regione, tačiau ji unikali bendruomeniniu požiūriu. Čia įregistruotos 25 nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir bendruomenės. Unikali ir Birštono kurorto bendruomenė. Pasak pirmininkės, 2017 m. vykusiame visuotiniame bendruomenės susirinkime buvo įvairiausių nuomonių, taip pat – ir pasiūlymas sustabdyti veiklą, nes aktyviai veikia kitos NVO, bet tam nepritarta. Būtent nuo šių metų, jau trečią kadenciją, A. Jaskūnienė ir vadovauja bendruomenei.
Birštono kurorto bendruomenė įkurta 2004 m. gruodžio 28 d., ją sudarė 30 narių. „Nors birštoniečiai turi daug galimybių rinktis ir dalyvauti savanoriškoje veikloje pagal pomėgius, interesus, amžių, Birštono kurorto bendruomenėje šiuo metu yra 64 nariai, aštuoni jų įstojo šiemet“, – džiaugėsi pašnekovė.
Jau pirmaisiais veiklos metais ši bendruomenė prioritetais įvardijo bendruomeniškumo ugdymą, žmonių telkimą, kultūros ir sporto renginių, aplinkos tvarkymo talkų organizavimą, gyventojų švietimą, socialinių problemų sprendimą. Buvo organizuojami mokymai, vyko Šeimų šventės, savivaldybei teikiami pasiūlymai dėl įvairių problemų sprendimų, pvz., šarvojimo salės įrengimo, gyventojų apdovanojimo už gražiausiai tvarkomas sodybas, prižiūrimus daugiabučių namų balkonus ir pan.
Paskutinis gegužės penktadienis
„Nuo 2018 m. organizuojame Kaimynų dienos šventę. Paskutinį gegužės penktadienį renkamės J. Basanavičiaus aikštėje ir švenčiame linksmai, išradingai, stilingai, nuoširdžiai. Šventę pradedame Birštono kaimynų himnu, kurį sukūrė birštonietė, kompozitorė, džiazo atlikėja Laura Budreckytė-Nivinskė. Šiemet Kaimynų dieną skyrėme ypatingai progai – Birštono kurorto 180-mečiui paminėti“, – pasakojo pirmininkė.
Pasak A. Jaskūnienės, Kaimynų šventė išsiskiria tuo, kad, tęsiant Šeimų šventės tradiciją, yra skirta ir mažiems, ir dideliems. Mažiesiems birštoniečiams kasmet paruošiama nuotaikinga programa, o Birštono meno mokyklos moksleiviai kaimynams dovanoja muzikinį pasveikinimą.
Renginyje dalyvauja šeimos, gatvių, namų kaimynai, kolektyvai, bendruomenės. „Džiaugiamės, kad šventei organizuoti gauname finansavimą iš savivaldybės, o puikių prizų aktyviausiems, dosniausiems (vaišingiausiems), kūrybingiausiems, romantiškiausiems kaimynams įsteigia „Eglės“, „Tulpės“ „Versmės“ sanatorijos ir „Vytautas mineral SPA“, – sakė pirmininkė.
Pasak A. Jaskūnienės, išskirtinė buvo pernykštė Kaimynų dienos šventė. Gėlėmis, baltais ir mėlynais akcentais papuoštoje aikštėje susirinko gausus būrys birštoniečių ir svečių iš Prancūzijos miestelio La Croix-en-Touraine. Birštoną ir La Croix-en-Touraine draugystės ryšiai sieja nuo 1995 m.: miestai rengia abipusius delegacijų vizitus, dalyvauja abiejų šalių bičiulystei skirtuose renginiuose, pristato savo krašto kultūrą ir papročius.
„2024 m. šventėje svečiavosi TV3 laida „Maisto kelias“. Jos vedėjai – Jurijus Smoriginas, Darius Petkevičius ir Laurynas Suodaitis – negailėjo mums šiltų žodžių“, – dar vieną išskirtinę Kaimynų dienos šventę įvardijo pašnekovė.
Sveikatai ir bendrystei
Bendruomenei rūpi ir birštoniečių sveikata. 2023 m. įgyvendintas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamas projektas „Birštoniečių sveikatai ir bendrystei“: surengtas švietėjiškas, sveikatos prevencijai skirtas renginių ciklas. „Nors informacijos apie sveiką gyvenseną yra labai daug, svarbu atsirinkti koncentruotą ir tikslią, kuri padėtų keisti gyvenimo įpročius palankesniais sveikatai“, – pabrėžė pašnekovė.
Geriau suprasti sveiko gyvenimo būdo principus, sužinoti, kaip kasdien palaikyti gerą savijautą, birštoniečiams padėjo susitikimai su gydytojais Edita Brone Juočbaliene ir Valerijumi Morozovu. Praktinis fraktalinio piešimo užsiėmimas su sertifikuota šio metodo mokytoja Brigita Paulauskiene kvietė atsipalaiduoti, pažvelgti į savo dvasinę būseną, kūrė harmonijos ir grožio pojūtį.
„Prakalbino“ skulptūras
Džiaugiamasi minėto projekto metu užsimezgusia partneryste su Nemuno kilpų regioninio parko lankytojų centro darbuotojais. Panaudojant šiuolaikines technologijas, kartu „prakalbintas“ medinių skulptūrų ansamblis „Dainų kalnelis“.
„Dešimt ansamblio skulptūrų yra sukurtos dainų motyvais. Projekto metu kiekvienai jų buvo sukurtas garso įrašas, kurio galima klausyti nuskenavus QR kodą. Jie išspausdinti ant metalinių lentelių, esančių prie skulptūrų. Taip jos ne tik savo vaizdu atspindi liaudies dainas, bet iš tikrųjų „uždainuoja“, naujai ir įdomiai pristato erdvę šalia bažnyčios“, – dar vieną išskirtinį projektą pristatė A. Jasiūnienė.
Tapo tiltu
Birštono kurorto bendruomenė tapo tikru tiltu tarp vietos gyventojų, savivaldos, verslo ir kitų NVO. Stengiamasi į veiklas įtraukti ir kitas savivaldybėje veikiančias bendruomenes.
„Pvz., vykdydami minėtą projektą, surengėme Birštono krašto bendruomenių – Škėvonių, Birštono vienkiemio, Nemajūnų bendruomenės santalkos, Birštono savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos narių – išvyką į Neringą. Susitikome su Juodkrantės bendruomenės nariais, dalijomės patirtimis, kalbėjomės apie iššūkius ir problemas, su kuriomis susiduriame organizuodami bendruomeninę veiklą, aptarėme bendradarbiavimo galimybes“, – teigė pirmininkė.
Norime, kad žmonės įsitrauktų ne dėl pareigos, o todėl, kad jaučia bendrystę ir mato prasmę.
Gražus ryšys bendruomenę sieja su Birštono savivaldybe. Bendruomenė rengia projektus, teikia pasiūlymų, pvz., atkreipė dėmesį, kad kurorte daugėja amalų pažeistų medžių, prašė įvertinti esamą situaciją, pašalinti kenkėjus, sutvarkyti pažeistus medžius. Dalyvaujamajam biudžetui teikė projektą įrengti žaidimų aikštelę vaikams centriniame Vytauto Jurgio Meškos parke.
Pristatyti projektai – tik maža dalelė to, ką jau yra nuveikusi bendruomenė. „Projektinė veikla – svarbi mūsų veiklos sritis, nes pritraukdami lėšų atveriame galimybių plėsti savo veiklas, įtraukti daugiau dalyvių, suorganizuoti originalesnių renginių“, – sakė A. Jaskūnienė.
Ateities vizija
Pirmininkės vizijoje bendruomenė – tai ne organizacija su valdyba, o gyvas žmonių tinklas. „Noriu, kad kuo daugiau gyventojų jaustų, kad jų balsas svarbus, kad jie patys gali kurti Birštono ateitį, kad būtų daugiau noro padėti vieni kitiems. Tad planuojame stiprinti savanorystės kultūrą. Norime, kad žmonės įsitrauktų ne dėl pareigos, o todėl, kad jaučia bendrystę ir mato prasmę, kad bendruomenė burtų gyventojus, kad į veiklą būtų įtraukiami ir naujai gyventi atvykę žmonės“, – sakė pašnekovė.
A. Jaskūnienė siekia, kad bendruomenė būtų ta vieta, kur susijungia skirtingos kartos: jauni nariai gelbsti savo žiniomis ir patirtimi vyresniems, o senbuviai, vyresnieji noriai bendrauja su jaunais, dar tik besikuriančiais. „Juk mes gyvename kiekvienas savame burbule, savo namuose, tai kur kitur, jei ne bendruomenėje, susitikti, susipažinti, pabendrauti, pagelbėti vieni kitiems?“ – retoriškai klausė ji.
Pati Alina Birštone gyvena nuo 1982 m. ir per tą laiką matė, kaip jis keitėsi, vystėsi, augo ir gražėjo. „Norėčiau, kad ir po dešimties metų galėtume sakyti: „Birštonas – tai ne tik nuostabus kurortas, bet ir puiki vieta gyventi, auginti vaikus, kurti karjerą ir kokybiškai leisti laisvalaikį“, – sakė pašnekovė.
Ateityje pirmininkė mato Birštoną išlaikiusį ramybę, gamtą ir aukštą gyvenimo kokybę – tai, kas jį daro išskirtinį. „Labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp apgalvoto augimo ir kokybiškos aplinkos vietiniams gyventojams. Tai nelengva užduotis – tokią pusiausvyrą ne visada pavyksta išsaugoti ir užsienio kurortuose. Nuvažiavusi pailsėti kitur, dar labiau įvertinu, kaip gera grįžti į žalią, ramų, saugų ir išpuoselėtą Birštoną“, – patikino A. Jaskūnienė.
Žinia bendruomenėms: labai svarbu atitikti teisinius reikalavimus
Nacionalinė žemėtvarkos tarnyba (NŽT) bendruomeninėms organizacijoms primena: norint įrengti poilsio erdvę ar žaidimų aikštelę, labai svarbu atitikti teisinius reikalavimus, kurie taikomi norint bendruomenės poreikiams naudoti valstybinę žemę.
„Prieš pradedant darbus verta pasidomėti, koks teisinis reglamentavimas taikomas norint bendruomenės poreikiams naudoti valstybinę žemę. Laikantis nustatytų reikalavimų bendruomenės gali teisėtai įgyvendinti savo sumanymus, tuomet jų sukurta viešoji erdvė vietos gyventojams tarnaus ilgus metus“, – pabrėžė NŽT direktoriaus pavaduotoja Gabrielė Valentaitė.
Svarbu žinoti: NŽT pagal sutikimų statyti statinius išdavimo taisykles gali išduoti sutikimą statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius ar įrenginius tik nesuformuotoje valstybinėje žemėje, esančioje kaimiškosiose vietovėse.
Toks sutikimas išduodamas tik tada, kai įgyvendinamas valstybės, savivaldybės arba ES lėšomis finansuojamas projektas, skirtas viešosioms erdvėms sutvarkyti ir pritaikyti vietos gyventojų poreikiams.
Sutikimą gali gauti tik Juridinių asmenų registre įregistruota kaimo bendruomenė arba savivaldybė.
Siekdama finansavimo ar jį gavusi, kaimo bendruomenė turi gauti NŽT sutikimą statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius ar įrenginius. Sutikimai teikiami per Žemės informacinę sistemą (ŽIS).
BD inf.
Rubrika „Bendruomenių diena" dienraštyje „Kauno diena“ (2026) dalinai finansuojamas iš „Medijų rėmimo fondo“, skirta suma 9 000 eurų.
Naujausi komentarai