Draugai šaukėsi pagalbos
„Noriu padėkoti Mariui už Lampėdžiuose išgelbėtą jaunuolio gyvybę. Vaikis jau buvo paskendęs, Mariaus pastangomis ištrauktas iš vandens ir atgaivintas. Tai poelgis, vertas didžiausios pagarbos: ne kiekvienas sudėtingoje ir pavojingoje situacijoje rastų savyje tiek drąsos ir ryžto padėti kitam“, – žygdarbį paviešino vienas kaunietis.
Pats Marius Lauruševičius sakė, kad jam didžiausias džiaugsmas žinoti, jog jaunuoliui viskas bus gerai.
„Manau, kiekvienas žmogus tokioje situacijoje būtų stengęsis padaryti viską, ką gali”, – pridūrė vyras.
Tą sekmadienio popietę į Lampėdžio pakrantę netoli irklavimo bazės su augintiniu trumpam papoilsiauti užsukęs M. Lauruševičius skaitė knygą. Saulei pasitraukus perėjo į kitą vietą. Atokiau ant atitrūkusio liepto, apie 20 m nuo kranto, žaidė ir į vandenį šokinėjo vaikai.
Staiga ramybę pertraukė pribėgusi mergaitė: skęsta draugas.
Buvo jau nugrimzdęs
M. Lauruševičius nė akimirkai nesudvejojo. Puolė prie vandens, bet sutriko, nes niekur nesimatė skęstančio asmens. Vaikai nurodė, kurioje vietoje paniro ir nebeišniro draugas.
Pradėjęs plaukti Marius pastebėjo nelaimę galėjusius signalizuoti vandens sūkurėlius, purslus. Toje vietoje, kuri, pasak vyro, nuo kranto nutolusi ne daugiau kaip 10 m, krantas stipriai gilėja ir yra gilu.
Panėręs prie dugno jis išvydo žmogaus siluetą. Sugriebęs už plaukų šiaip taip ištraukė į paviršių.
Parplukdęs paauglį į krantą, šaukė aplinkiniams, kad kviestų pagalbą. Pasak vyro, skendęs berniukas buvo maždaug 13–14 metų amžiaus. Ištrauktas jis jau buvo visas mėlynas, atrodė be gyvybės ženklų.
Šaukė nepasiduoti
„Šaukiau tam vaikui, kad nepasiduotų. Kažkas stovėdamas šalia vis pasakydavo, ką daryti – kada spausti krūtinę, kada pūsti orą į burną. Tiesiog dariau viską, ką galėjau“, – sakė M. Lauruševičius.
Netrukus atskubėjo gelbėtojai, medikai. Vėliau paaiškėjo, kad paauglys į ligoninę buvo atvežtas sąmoningas. Ši žinia vyrui buvo itin svarbi.
„Po įvykio daug galvojau, ar nesureagavau per lėtai. Juk tokiose situacijose svarbi kiekviena sekundė. Norėdamas įsitikinti, kad viskas gerai, vėliau nuvykau į ligoninę ir sužinojau, kad vaikas atvežtas sąmoningas. Tada nusiraminau“, – kalbėjo kaunietis.
Svarbiausia nelikti abejingam
M. Lauruševičiaus poelgis neabejotinai didvyriškas, tačiau pats vyras jo nesureikšmina.
„Nebuvo pasirinkimo. Reikėjo veikti. Nepabūgau, nėriau, ištraukiau ir dariau viską, ką galėjau“, – sakė pašnekovas. Jis turi itin gerus plaukimo įgūdžius, tačiau nerimo jautė: kaip reikės skendusįjį traukti į viršų, kaip jį reikės plukdyti į krantą, kaip reikės gaivinti ir t. t.
Vyras įsitikinęs, kad tokiose situacijose svarbiausia nepasiduoti baimei ir nelikti abejingam.
„Žmonės dažnai bijo suklysti ar pakenkti. Tačiau kai matai nelaimę, nėra laiko svarstyti. Tiesiog eini ir darai, ką gali. Gyvenime visada reikia kovoti“, – kalbėjo kaunietis.
Vyras neslepia, kad šis įvykis jam tapo vienu ryškiausių gyvenime. „Esu padaręs daug gerų darbų, bet išgelbėti žmogaus gyvybę tenka ne kiekvienam. To vaiko gyvybė buvo mano rankose, ir tik aš jam galėjau padėti. Tuo metu jis buvo bejėgis ir be pagalbos nebūtų nugalėjęs mirties. Jis šaunuolis, nepasidavė ir dabar turi antrą gimtadienį. O aš esu labai laimingas, kad tą dieną buvau ten, kur reikėjo“, – sakė M. Lauruševičius.
Skęsta, kai pervertinamos jėgos
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, per pastaruosius penkerius metus daugiausia žmonių nuskendo Vilniaus ir Kauno apskrityse.
„Statistika rodo, kad per pastaruosius penkerius metus ugniagesiai gelbėtojai išgelbėjo 551 skendusį asmenį, vidutiniškai per metus ištraukiame 110 nuskendusių asmenų, iš jų keuris vaikus“, – maudymosi sezono pradžioje surengtoje spaudos konferencijoje pasakojo PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas Evaldas Tamašauskas.
Vaikai, besielgiantys nesaugiai, tampa didžiausiu iššūkiu.
„Per pastaruosius penkerius metus iš viso turime dvidešimt nuskendusių vaikų, iš jų devyni nuskendo vasarą. Tačiau noriu pabrėžti, kad ugniagesiai gelbėtojai per tą patį laikotarpį išgelbėjo net penkiolika vaikų“, – dėstė E. Tamašauskas.
Anot jo, dažniausiai žmonės skęsta, nes tinkamai neįvertina savo plaukimo įgūdžių, būna padauginę alkoholio. Taip pat, pasak E. Tamašausko, neretai žmonės nuskęsta, nes šokinėja į vandenį nežinomose vietovėse.
„Darome išvadą, kad skęsta ne tie žmonės, kurie nemoka plaukti, o tie, kurie pervertina savo jėgas“, – komentavo PAGD atstovas.
Šaukiau tam vaikui, kad nepasiduotų. Kažkas stovėdamas šalia vis pasakydavo, ką daryti – kada spausti krūtinę, kada pūsti orą į burną.
Kaip saugiai elgtis vandenyje ir prie vandens?
Nepalikite be priežiūros mažamečių vaikų prie vandens telkinių.
Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas.
Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur yra budintys gelbėtojai.
Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.
Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, jūs galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus
Nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų.
Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.
Negalima plaukti į laivų farvaterį arba artintis prie praplaukiančių laivų. Jus gali įtraukti po laivo sraigtais.
Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.
Ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti.
Šaltinis: PAGD
Kaip padėti skęstančiajam?
Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.
Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112. Po to įsitikinkite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba parankinės priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir kt.).
Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.
Jeigu šalia nieko daugiau nėra, mėginkite gelbėti skęstantį, priplaukę prie jo plaukiojimo priemone (valtimi, vandens dviračiu), gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta, ir paduoti ją skęstančiajam per saugų atstumą, kad jis negalėtų jūsų sugriebti (nes skęstantieji savo gelbėtojus dažnai sugriebia taip stipriai, kad ima skęsti abu).
Įsidėmėkite, kad gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.
PAGD inf.
(be temos)