Dar vienas fiktyvaus diplomo skandalas: kaunietė sulaukė ne vieno akibrokšto

Atmesti dokumentai

„Kauno diena“ rašė apie tai, kaip viena moteris stojo į dvi profesines mokyklas, bet pasirinko mokytis tik vienoje. Vėliau ji sužinojo, kad Karaliaus Mindaugo PMC jai suteikta antra specialybė, todėl dabar valstybė nefinansuoja naujų jos mokslų.

Po šio rašinio į redakciją kreipėsi dar viena nukentėjusioji, kurios istorija turi panašų atspalvį. Be jos žinios minėta švietimo įstaiga jai suteikė antrą specialybę. Pagal dabar galiojančią tvarką vienas žmogus gali du kartus pasinaudoti valstybės finansuojamų studijų krepšeliu, tad apie neva antrąją įgyta specialybę į redakciją parašiusi Rūta J. sužinojo tik stojimo metu. Jos dokumentus sistema automatiškai atmetė, nes Diplomų registre įrašyta, kad moteris turi du diplomus. Tokia nekasdienė situacija sujaukė kaunietės karjeros planus.

„Aš šioje mokykloje po abitūros mokiausi siuvimo ir baigiau ją 1998 m. Tada turėjau tik brandos atestatą ir vieną specialybės diplomą. 2022 m. norėjau keisti kvalifikaciją ir vėl stojau Karaliaus Mindaugo PMC. Kadangi jau reikėjo stoti per LAMA BPO sistemą, pateikiau turėtus baigimo dokumentus. Ramiai laukiau kelis mėnesius ir pašte pamačiau, kad dokumentai – atmesti. Man nurodė priežastį, kad aš turiu dar vieną specialybę. Buvo nurodyta, kad aš neva 2002 m.baigiau sukirpėjo-konstruktoriaus specialybę. Bet aš juk niekur pakartotinai nesimokiau. Atmetus dokumentus, aš praradau visus metus“, – pasakojo Rūta J.

Ji dėstė, kad dėl antrojo diplomo kreipėsi į Karaliaus Mindaugo PMC, darbuotojams aiškino, ko ji mokėsi ir ką baigė.

„Man jie jokių dokumentų nesugebėjo parodyti, nei mokinių sąrašų, nei to antrojo diplomo. Net sulaukiau akibrokšto, kai man pasiūlė kreiptis į teisėsaugą. Tada kreipiausi į Nacionalinę šveitimo agentūrą (NŠA), jie man iš archyvų ištraukė pagal kokį kodą man yra priskirta specialybė. Tik buvo keista, kad viena darbuotoja tikino, kad neva mokykla vienur mano asmens kodą įrašė, kitur – jo nėra“, – pasakojo „Kauno dienos“ skaitytoja.

Moteris tikino, kad kol ieškojo teisybės dėl diplomo, kurio niekada nematė ir tos specialybės nesimokė, kilo įvairių minčių, jog gal kažkas jos vardu nusipirko išsilavinimą. Nors pagal NŠA kaunietė vėl gali aplikuoti į nemokamas studijas, Rūta J. vis dar nėra iki galo įsitikinusi, ar tai pavyks padaryti, nes niekas nesugebėjo paaiškinti, kaip antros specialybės duomenys pateko į registrus ir jau kartą tai buvo užkirtę kelią mokytis.

„Dėl asmeninių priežasčių mokslus atidėjau kiek į šalį ir po kelių metų vėl kreipiausi į NŠA. Jau kita darbuotoja paprašė atsiųsti  diplomo kopiją ir tada man atrašė, kad viskas yra sutvarkyta ir galiu vėl stoti. Tačiau liko neaišku, kokiu pagrindu buvo pakoreguoti duomenys registre, nes jei mokykla savo archyvuose kažką turi, man stojant vėl gali išlįsti, kad to padaryti negaliu. Man nesuvokiama, kaip kažkas gali paimti asmens duomenis ir jo vardu, jam nežinant suteikti išsilavinimą“, – stebėjosi Rūta. J.

Situacija: nepaisant skambių ir viliojančių reklamų, Karaliaus Mindaugo PMC krečia jau ne pirmas fiktyvių diplomų skandalas. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Agentūros pozicija

„Kauno diena“ kreipėsi į NŠA ir prašė paaiškinti, kokiu pagrindu iš Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registro buvo išimti duomenys dėl klaidingai suteiktos antrosios specialybės, gal agentūra mato kokius papildomus dokumentus, ar žmogus realiai mokėsi?

NŠA nurodė, kad paprastai duomenis į sistemą suveda pačios įstaigos darbuotojai, tad esą gali pasitaikyti klaidų. Šį kartą agentūra patikslino registrus po moters kreipimosi. Tiesa, liko neaišku, ar buvusi profesinės mokyklos administracija tyčia ir sistemiškai į sąrašus traukė klasėje neegzistuojančius mokinius, ar visa tai nurašyta pavienėms klaidoms.

„Pastebėjęs neatitikimus savo duomenyse, asmuo, pirmiausia, turėtų kreiptis į švietimo įstaigą, išdavusią pažymėjimą ar diplomą, ir reikalauti jos ištaisyti netikslumus. Netikslius duomenis gali pataisyti ir NŠA, gavusi duomenų teikėjo, gavėjo, susijusio registro tvarkytojo, asmens, kurio duomenys yra tvarkomi registre, prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus.

Jūsų minimu atveju, NŠA, gavusi asmens užklausą dėl registre pateiktos netikslios informacijos, pati kreipėsi į švietimo įstaigą ir, gavusi jos patvirtinimą, kad ji pateikė klaidingus duomenis, juos registre ištaisė“, – aiškino NŠA atstovai, pridūrę, kad dėl tokių netikslumų esą žmonės kreipiasi retai.

NŠA aiškino, kad nuo 2016 m. Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registre yra įdiegtos automatinės duomenų sąsajos su Mokinių ir Studentų registrais. Šios sąsajos užtikrina automatinį duomenų tikrinimą ir mažina klaidingų ar netikslių duomenų patekimą į registrą. „Tačiau jei duomenys suvesti Mokinių ar Studentų registruose, nėra galimybės kitaip patikrinti duomenų tikslumo, išskyrus atvejus, kai asmuo kreipiasi pats“, – NŠA atstovai teigė, kad esą nėra galimybės patikrinti, kiek realiai gali būti išduota fiktyvių diplomų.

„Duomenis į registrą suveda švietimo įstaigų atsakingi darbuotojai, todėl išvengti netyčinių ar atsitiktinių klaidų greičiausiai neįmanoma, o už piktavališkai neteisingą duomenų teikiamą gali būti stabdoma licencija vykdyti formalųjį profesinį mokymą ar leidimas vykdyti studijas“, – pridūrė NŠA.

Man nesuvokiama, kaip kažkas gali paimti asmens duomenis ir jo vardu, jam nežinant, suteikti išsilavinimą.

Individualus vertinimas

Neatmestina, kad anksčiau žmonės į sąrašus buvo įtraukiami tik dėl skaičiaus, kad švietimo įstaiga gautų valstybinius pinigus. Tačiau dabartinė Karaliaus Mindaugo PMC administracija turi srėbti ankstesnių vadovų veiksmų pasekmes, kai į viešumą išlenda kažkada fiktyviai suteiktų diplomų atvejai.

Tiesa, profesinės mokyklos atstovai nurodė, kad esą negalima teigti, kad žmonėms buvo suteikti diplomai, nors jie įstaigoje niekada nesimokė. Neatitikimai registruose esą galėjo atsirasti ir dėl kitų aplinkybių.

„Norėtume pažymėti, kad kiekvienas atvejis, kai keliami klausimai dėl istorinių duomenų ar kvalifikacijų įgijimo aplinkybių, yra vertinamas individualiai, remiantis turimais archyviniais dokumentais. Jūsų minimas atvejis siekia daugiau nei du dešimtmečius, todėl dabartinė Karaliaus Mindaugo PMC administracija negali komentuoti tuo metu priimtų sprendimų ar jų aplinkybių. Taip pat pažymime, kad minimas asmuo į mus šiuo klausimu nėra kreipęsis.

Gavę informaciją apie galimus neatitikimus visuomet nagrinėjame kiekvieną atvejį individualiai, vertiname turimus archyvinius dokumentus ir bendradarbiaujame su atsakingomis institucijomis. Šiuo metu neturime duomenų, kurie leistų teigti, kad asmenims, kurie nesimokė, buvo išduoti diplomai“, – dienraščiui komentavo Karaliaus Mindaugo PMC viešųjų ryšių specialistė Neringa Lopataitė.

Ji aiškino, kad jei asmuo mano, jog registruose esantys duomenys neatitinka faktinių aplinkybių, jis turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas dėl papildomo aplinkybių vertinimo.

„Karaliaus Mindaugo PMC yra pasirengęs bendradarbiauti ir pateikti turimą reikalingą informaciją.

Atsakingai vertiname kiekvieną gautą informaciją, tačiau savo išvadas galime grįsti tik faktiniais, išlikusiais ir patikrinamais dokumentais“, – nurodė profesines mokyklos atstovė.

Pozicija: V. Targamadzė atkreipė dėmesį, kad studijos turi būti pagrįstos – jei žmogus niekada nesimokė, jo kontrolinių darbų nėra. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Veiksmų nesiims?

Kadangi tai jau ne pirma istorija, kai žmonėms už akių buvo suteikta specialybė, „Kauno diena“ komentaro kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM). Paprašėme, kad ministrė Raminta Popovienė įvertintų, ar tai nėra sisteminė spraga, galbūt verta peržiūrėti ir kitų profesinių mokyklų dokumentus, kiek realiai žmonių ten mokėsi, o kiek tik gavo diplomus.

Taip pat priminėme, kad dalis žmonių apie antrą specialybę gali taip ir nesužinoti, jei nusprendžia nebetęsti mokslų. Tad buvo įdomu, kaip ministrė matytų šios problemos sprendimo būdą, kad ateityje tai nepasikartotų ir fiktyviems mokymams nebūtų švaistomos valstybės lėšos.

Nors „Kauno diena“ prašė būtent R. Popovienės komentaro, ŠMSM Komunikacijos skyrius pateikė bendrinį atsakymą nuo ministerijos, neįvardiję, koks specialistas komentuoja. Iš pateikto atsakymo galima manyti, kad ŠMSM ką nors darys tik tokiu atveju, jei žmonės į juos kreipsis tiesiogiai. Kitaip tariant, dabar nėra jokio pagrindo nei tikrinti profesines mokyklas, nei stengtis išsklaidyti fiktyvių diplomų suteikimo šešėlį.

„Duomenis Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registrui teikia švietimo, tarp jų ir profesinio mokymo, įstaigos, jos yra atsakingos už pateikiamų duomenų tikslumą. Jei asmenys sistemoje pastebi netikslumų, jie turėtų tiesiogiai kreiptis į švietimo įstaigą, išdavusią diplomą ar kitą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, ir paprašyti išsiaiškinti aplinkybes. Švietimo įstaigos savo ruožtu turi nedelsiant pataisyti duomenis, jei aptinkama neatitikimų.

NŠA informuoja, kad nuo 2016 m. Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registre yra įdiegtos automatinės duomenų sąsajos su Mokinių ir Studentų registrais. Šios sąsajos užtikrina automatinį duomenų tikrinimą ir mažina klaidingų ar netikslių duomenų patekimą į registrą. Tačiau jei duomenys suvesti registruose, nėra galimybės kitaip patikrinti duomenų tikslumo, išskyrus atvejus, kai asmuo kreipiasi pats“, – dėstoma komentare.

„Visos švietimo įstaigos privalo užtikrinti skaidrų priėmimo, įgytų kompetencijų vertinimo ir kvalifikacijos suteikimo procesą – už tai, kaip ir už teisingų duomenų teikimą, tiesiogiai atsako švietimo įstaigos. Ministerija, gavusi konkrečios informacijos apie galimus pažeidimus, ją įvertintų ir, esant poreikiui, spręstų dėl tikslinių patikrinimų“, – pridūrė ŠMSM anoniminis komentaro autorius.

Švietimo sritimi besidominti Seimo narė Vilija Targamadzė taip pat skeptiškai vertino idėją peržiūrėti profesinių mokyklų archyvus ir atlikti auditą, kiek realiai žmonių mokėsi, o kiek jų tiesiog gavo diplomus. Pasak jos, nėra galimybių sužinoti, ar iš tiesų švietimo įstaigos fiktyviai į sąrašus traukė žmones ir pripaišė jiems specialybių, kurių jie niekada nesimokė.

„Man teko girdėti, kad pasitaiko atvejų, kai yra pamokų nelankančių, bet gaunančių diplomus. Dabar galima to išvengti, nes yra centralizuota priėmimo sistema. Dėl Karaliaus Mindaugo PMC esu girdėjusi, kad tai ne vienintelis toks atvejis, sklido kalbos, kad ir patys darbuotojai taip ne vieną specialybę įgijo. Bet iš esmės studijos turi būti pagrįstos. Jei žmonės niekada nesimokė, ir jų kontrolinių darbų nėra. Mano supratimu, tokiais atvejais reikia kreiptis į pačią mokyklą, nes visų juk neperžiūrėsi, turi žmogus pats kreiptis“, – kalbėjo V. Targamadzė, pridūrusi, kad jei žmogui pačiam nepavyksta rasti teisybės, pagalbos gali prašyti į vienmandatėje apygardoje išrinktą Seimo narį. Tada esą gal pavyktų greičiau pajudinti ledus ir netikslumai registruose būtų ištaisyti greičiau.