Krantas tapo scena
Paskutinį šios vasaros šeštadienį Kauno marių pakrantė Samylų įlankoje tapo unikalia scena, kurioje buvo šokių, dainių, ritualų, vaidinimų. Ir daug vandens – kelias valandas be paliovos merkė. Ir visą tai vienijo prisiminimai apie marių vandeniu užlietus kaimus ir jame gyvenusius žmones.
Samylų kultūros centro kūrybinės grupės inicijuojamas renginys „Pėdos marių dugne“ Samylų įlankoje vyksta dvyliktus metus.
Įkvėpimu kasmetiniam renginiui Samylų gyventojams tapo noras ateities kartoms palikti istorinę atmintį, išsaugoti unikalias tradicijas, amatus ir papročius.
Unikalus renginys pritraukia nemažai žmonių iš įvairių Lietuvos vietų ar net iš užsienio. Norinčių paklajoti „marių dugnu“ būrys nuolat gausėja.
Dainos ir šokiai
Praėjusį šeštadienį surengtas teatralizuotas muzikinis spektaklis „Neatplėšti paukščių laiškai“ – dar vienas romantiškas bandymas prisišaukti dingusio gyvenimo pavidalus, savaip atgaivinti autentiškas istorijas.
Marių dugno istorijas į sceną perkėlė teatro režisierė Agnė Dilytė kartu su užlietų kaimų gyventojais – Samylų kultūros centro ansambliais „Samylų senoliai“, „Kubuldynas“, prie kurių prisijungė choras „Žaisa“ ir šiuolaikinių šokių studija „Vėtra“.
Kolektyvų pasirodymai susiliejo į gyvą, įtraukiantį, spalvingą vyksmą.
Ant marių kranto susirinkusius žmones po istorijos vingius iki dabartinių laikų lydėjo Kauno valstybinio muzikinio teatro atlikėjai: Akvilė Garbenčiūtė, Kristina Siurbytė, Rokas Laureckis, Žanas Voronovas.
Šis smagus vokalistų kvartetas pateikė gražiausių dainų puokštę iš miuziklų, filmų, pop dainų, kurias žino kiekvienas, iki dainų, kurias vaikystėje dainuodavo mamos.
Artimųjų patirtis
Spektaklio „Neatplėšti paukščių laiškai“ režisierė Agnė Gilytė atskleidė, kad 1958 metais prie Kauno marių vykusi drama, kai žmonės jau neabejojo, kad viskas bus užlieta ir jiems reikės išsikelti, pažįstama ir jos artimiesiems.
„Projekte „Pėdos marių dugne“ atrandu emociškai šiltų, dvasią pamaitinančių, užpildančių aspektų. Šis projektas šiek tiek siejasi ir su mano asmeninėmis šaknimis, giminės istorija, mat mamos tėčio giminė taip pat išgyveno namų perkėlimo dramą. Taigi, jaučiuosi esanti nedidele šio mito apie paskendusius kaimus dalimi“, - kalbėjo režisierė.
„Kauno dienos“ kalbinti renginio dalyviai tvirtino, kad istorinį kontekstą turintys susibūrimai yra ne tik įdomūs, bet ir turi gilesnę prasmę.
„Man šis renginys susijęs ne tik su vasaros uždarymu. Jame dalyvauju tik antrą kartą. Manau, labai svarbu tai, kad mes, jauni žmonės, čia galime ne tik įdomiai praleisti laisvalaikį, bet ir sužinoti svarbių ir labai įdomių faktų iš mūsų regiono istorijos“, - sakė Mykolė.
Jai pritarė ir Indrė, pabrėžusi, kad renginiai su istorinio pobūdžio akcentais turi savitumo.
„Šiais laikais prasmingesnius dalykus dažnai nustelbia paviršutiniško pobūdžio pramogos. Renginys „Pėdos marių dugne“ leidžia pajusti giliau, atsisukti į prasmingesnes temas“, - tvirtino Indrė.
Dėkojo rengėjams
Renginį finansuojančios Kauno rajono savivaldybės vicemeras Antanas Nesteckis, tarybos narė Violeta Boreikienė dėkojo Samylų kultūros centro kolektyvui, kuris puoselėja svarbios šventės tradiciją ir tokiu būdu tiesia tiltus tarp praeities ir dabarties.
Samylų seniūnijos seniūnė Jolita Andrulytė džiaugėsi, kad lietus renginyje neužgesino prisiminimų šilumos.
„Šis mūsų kasmetinis renginys yra kuo tikriausias gyvas įrodymas, kad vanduo gali užlieti kaimus, gali užlieti namus, bet mūsų praeities ir prisiminimų Kauno marios niekada neužlies. Noriu padėkoti visiems, kad nepabūgote lietaus ir esate čia“, - sakė Samylų seniūnė.
Laiškai - retenybė
Pagrindinio renginio akcento – spektaklio „Neatplėšti paukščių laiškai“ personažas Paštininkas „Kauno dienai“ sakė specialiai pasidomėjęs, ar susirinkę žmonės dar rašo vadinamuosius popierinius laiškus.
„Radau tik vieną. Pasirodo popierinius laiškus iki šiol artimiausiems žmonės katrais nusiunčia V.Boreikienė, ir visi tokius laiškus gavę patiria puikių emocijų“, - pabrėžė Paštininkas.
Jis sakė, kad yra dalyvavęs ne viename „Pėdos marių dugne“ renginyje.
„Pats neturiu artimųjų, kadaise gyvenusių užlietuose kaimuose, bet turiu pažįstamų ir žinau, kad prisiminimai apie dabartinių marių vietoje vykusį gyvenimą yra ne tik šilti, bet ir gana dramatiški, nes tai susiję su prievartiniu iškėlimu“, - sakė svarbiu renginio simboliu tapęs Paštininkas.
Kėlėsi „ant kalno“
Buvę kaimai dabartinių Kauno marių dugne buvo užlieti 1959 metais, kai pastačius Kauno hidroelektrinę buvo užtvenktas Nemunas ir per kelis mėnesius vandens lygis pakilo beveik 20 metrų.
Prieš pakylant vandeniui, būsimų marių teritorijoje buvo iškirsti miškai bei sodai, išardyti ar nukelti pastatai, žemėmis užversti sodybų šuliniai.
Iš 35 kaimų ir slėnyje buvusio Rumšiškių miestelio bei kitų vietovių (iš viso apie 721 sodyba) gyventojai su šeimomis ir gyvvuliais buvo priversti palikti gimtąsias namų valdas ir keltis „ant kalno“ – į aukštesnes pakaunės ar Kauno vietoves.
Naujausi komentarai