„Kartu su kolegomis iš kitų kino teatrų pastebime vasaromis krentantį kino salių lankomumą, todėl lauko kino seansai tampa puikia išeitimi žiūrovui ne tik neprarasti gero oro ir buvimo lauke, bet ir pamatyti kino filmą“, – teigė „Romuvos“ atstovė. Prieš daugiau nei dešimtmetį prasidėję kaip nemokama iniciatyva, seansai gryname ore leidžia pritraukti ir įvairesnę auditoriją. „Lauko kino seansų auditorija yra dar kitokia nei ta, kuri įprastai renkasi „Romuvoje“. Šį sezoną į repertuarą sugrąžinome daug kino klasikos seansų, kurie tapo labai populiarūs. Šiais metais ypač daug dėmesio savo programoje skyrėme kino klasikai ir pastebėjome, kad būtent šie filmai pritraukia itin daug žmonių“, – teigė atstovė.
Pašnekovė neslėpė, kad permainingi orai dažnai tampa iššūkiu tiek lauko kino seansams, tiek ir kitiems kultūros renginiams. „Praėjusi vasara orų atžvilgiu buvo tikrai nepalanki, o tai iškart atsiliepė ir lankomumui“, – sakė pašnekovė. Tokiais atvejais organizatoriai priima sprendimą perkelti renginius į „Romuvos“ didžiąją salę. Anot K. Maziliauskaitės, „jeigu blogas oras visą vasarą, žmonės nelabai nori 10 valandą vakaro žiūrėti filmo viduje, „Romuvoje“, ypač darbo dieną“. Reaguodami į šiuos žiūrovų įpročius, šiemet lauko kino organizatoriai pristatė naują iniciatyvą: lankytojams, atvykstantiems į perkeltus seansus nepaisant blogo oro, suteikiama 20 proc. nuolaida kitam apsilankymui.
Tiesa, koordinatorė pastebi, kad tam tikriems renginiams žiūrovai lieka ištikimi nepaisydami orų sąlygų. „Jau antrus metus organizuojame filmų ciklą „Su meile Romuva“, kurį šįkart sudarė visa „Romuvos“ komanda. Kiekvienas darbuotojas išrinko po romantinį filmą, kurį įtraukėme į programą. Būtent į šiuos seansus žmonės eina aklai – nepriklausomai nuo oro. Net ir matydami, kad tądien lis, jie vis tiek perka bilietus, nes tiesiog nori pamatyti filmą kino salėje – nesvarbu, lauke ar viduje“, – pasakojo ji.
Labai stengiamės, kad visą vasarą žiūrovai pas mus rastų ką nors įdomaus.
„Romuvos“ kino centro lauko seansų repertuare netrūksta ir daugiau įvairių teminių vakarų, tokių kaip „Žalias“, „Gastronominis“ ar specialūs ciklai, skirti Japonijos, Italijos bei kitų šalių kinui. Pasak komunikacijos koordinatorės, tokie renginiai padeda sukurti žiūrovui kur kas turtingesnę patirtį, kuri neapsiriboja vien filmo peržiūra. „Norime, kad šie seansai būtų kažkas daugiau – kad didžiaisiais renginiais netaptų vien sezono atidarymas ir uždarymas. Labai stengiamės, kad visą vasarą žiūrovai pas mus rastų ką nors įdomaus. Teminiai vakarai ir užsienio šalių kinui skirti renginiai pritraukia itin dideles auditorijas“, – pasakojo koordinatorė.
Kalbėdama apie repertuaro pasirinkimą ji akcentavo, jog ruošiantis sezonui siekiama, kad lauko kine rodomi filmai būtų lengvesni ir labiau atpalaiduojantys. „Mūsų tikslas – filmai, kuriuos žiūrėdamas žmogus gali labiau pailsėti, nes pati lauko kino aplinka yra neįpareigojanti. Režisierius Algimantas Puipa yra taikliai pasakęs, kad tradicinis kino teatras yra juoda dėžė, kurioje mes stebime režisieriaus sapnus. Lauko kine šios „dėžės“ neturime, tai leidžia sukurti gerokai atviresnę atmosferą. Tad ir patys filmai čia mažiau įpareigojantys, lengvesnio turinio“, – sakė K. Maziliauskaitė.
Paklausta, kaip keitėsi „Romuvos“ auditorija bei jos įpročiai, lankytojų srautams sugrįžus po renovacijos, K. Maziliauskaitė neslėpė, kad vyresnio amžiaus žiūrovai išlieka tvirta auditorijos dalimi. Nepaisant to, ji akcentuoja ir augantį jaunimo susidomėjimą, prie kurio ypač prisideda aktyvi savanorių komanda. Jaunojo kino mėgėjo pritraukimas išlieka vienu iš pagrindinių „Romuvos“ tikslų, kuris žingsnis po žingsnio pildosi. „Jaunimo auditorija pas mus taip pat stipri, o kartų skirtumų ribos pamažu nyksta. Matome vis daugiau gražių pavyzdžių, kai į seansus atvyksta seneliai ar močiutės kartu su savo anūkais, kurie drauge renkasi žiūrėti, pavyzdžiui, mokslinės fantastikos filmus“, – džiaugėsi pašnekovė.
Nors po rekonstrukcijos praėjo jau ketveri metai, lankytojus „Romuva“ ir toliau žavi išsaugota tarpukario architektūra bei galimybe mėgautis kinu be pašalinio triukšmo. „Pirmasis dalykas, kurį girdime – ypač iš užsieniečių auditorijos, kuri dabar labai aktyvi ir dažnai ateina tiesiog pamatyti, kaip atrodo mūsų kino teatras, – yra susižavėjimas fasadu, interjeru ir pačia kino sale. Taip pat labai daug girdime džiaugsmo apie užkandžių nebuvimą, kad neturime spragėsių kino salėje ir galima ramiai susikoncentruoti į filmą“, – pasakojo atstovė. Tuo tarpu didžiausiu iššūkiu, kaip ir kitiems šalies kino teatrams, išlieka konkurencija su internetinėmis filmų platformomis. „Visada sakome, kad mes nekonkuruojame su kitais kino teatrais – mes verčiau rungiamės su tokiu žiūrėjimo būdu ir skatiname žmones ateiti gyvam pokalbiui, gyvam žiūrėjimui. Svarbiausia yra tiesiog ištraukti žiūrovą iš namų, o prie to prisideda ir lauko kino seansai“, – reziumavo K. Maziliauskaitė.
Naujausi komentarai