Žemės meno kūrėja Greta Kardišiūtė-Kardi su pikniko dalyviais iš medinių iešmukų kūrė bendrą žemės meno kūrinį. „Mano vizija yra takelis ražienose. Su etnomotyvais“, – kūrėja rodė tai, kas jau padaryta, ir ko dar trūksta.
Ištaisiusi progą žadėjo nueiti iki palapinės, kurioje buvo galima išmokti austi juostas, lipdyti iš molio. „Buvo atėję kolegos, kvietė į muilo virimą“, – pridūrė G. Kardišiūtė-Kardi, meno piknike dalyvaujanti trečius metus iš eilės.
Ar esate bandę austi? Skietelis – tradicinis įrankis, naudotas juostoms austi, ne toks ir paprastas, kai atgyja tekstilės kūrėjų rankose. Kantriausieji namo grįžo su savo pačių nusiaustomis juostelėmis.
„Penkios minutės, gal dešimt – greitai. Priklauso nuo to, kokie siūlai, kokio pločio juostelė, nuo įgudimo“, – pasakojo juostų audėja, paklausta, kiek laiko vienai edukacijos dalyvių truko nusiausti apyrankę. Moteris jau buvo bebaigianti. „Noriu palaikyti, kad mama pasimatuotų“, – sakė mergytė, paklausta, ar apyrankė bus jai skirta.
Greta buvo įsikūrę kitokie rankdarbiai. „Aš po bulviakasio nejaučiu pirštų“, – pasidavė vyras, pakildamas nuo stalo, kuris buvo nuklotas visokiausiomis smulkmenomis. Šiose odos dirbtuvėlėse lankytojai, apčiuopdami paslėptas medžiagas, galėjo pasirinkti labiausiai patikusias ir iš jų pasigaminti raktų pakabuką ar kitą aksesuarą.
Kiek paėjėję aptikome taip pat lytėjimo pojūčiui skirtas Keramikos dirbtuves. Jose – galimybė pačiam pajusti, kaip molis paklūsta žmogaus rankoms, bet ir pasivaržyti. Kaip manote, kokio aukščio cilindrą pavyktų nužiesti? Kokio pločio lėkštė?
Viena mažųjų lankytojų savo molio dirbinį žiedė net iškišusi liežuvį. Greta besidarbavusi suaugusi mugės dalyvė patyrė nedidelę nesėkmę, bet nepasidavė. „Nusimovė, duokit naują“. „Tai dar minkyti reikės, neiškart galėsit vėl žiesti“, – pastebėjo keramikė. „Oi, aš kaip vilkas: „Ar jau galima valgyt?“ – kvatojo lankytoja.
Lankytojams buvo pristatytos skirtingos dailės sritys, surengtos kūrybinės dirbtuvės ir edukacijos, vyko parodos, koncertai, poezijos skaitymai bei diskusijos.
Vizualusis menas pirmiausia siejamas su regėjimu, tačiau organizatoriai kvietė ieškoti platesnio santykio su kūryba – per prisilietimą, kvapą, garsą, skonį, asociacijas ir asmeninę patirtį.
Ar kada nors bandėte kvapą ir skonį paversti vaizdu? Ar tai išvis įmanoma? Tuo bandė įsitikinti Kauno dailės gimnazijos mokytojai ir mokiniai edukacijoje „Ar galima pamatyti kvapą ir skonį?“
Kaip manote, kaip atrodo linijomis, formomis, tekstūromis perteikti pagrindiniai skoniai?
Dalyvių sukurti darbai buvo eksponuojami bendrame stende. Jam pildantis naujais kūriniais, ekspozicija tapo savotišku kolektyviniu eksperimentu, parodančiu, kaip skirtingai žmonės suvokia ir vizualizuoja tuos pačius pojūčius.
Naujausi komentarai