Tarptautinis pripažinimas
Minint gimtadienį gera nuotaika tiesiog tvyro ore, atrodo, kad net gyvūnai su džiaugsmu pasitinka lankytojus, o darbuotojai neslepia šypsenų. Tačiau jie džiaugiasi ne tik dėl šventės, bet ir todėl, kad Lietuvos zoologijos sodas gavo tarptautinį įvertinimą – visateisę narystę prestižinėje Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijoje (EAZA).
„Galime švęsti, kad gavome įvertinimą gyvūnų gerovės, treniravimo, užimtumo, mokslo, edukacijų srityse, dėl to šis gimtadienis – kaip dviguba šventė. Tai ne šiaip įvertinimas. Pas mus lankėsi tarptautinė komisija, atsakėme į 800 klausimų, viską aprodėme, nes visas Zoologijos sodas buvo labai griežtai vertintas. Tai parodo gyvūnų gerovės atitikimą tarptautiniams standartams. Kartu tai yra ir garbė, ir pripažinimas Europoje. Dabar galima lygiuotis į visus geriausius zoologijos sodus. Gavus šį įvertinimą mums atsivėrė didelės galimybės prisidėti prie nykstančių gyvūnų saugojimo, dalyvauti mainų programose, todėl koreguojame gyvūnų sąrašą“, – kalbėjo Lietuvos zoologijos sodo direktorė Gintarė Stankevičė.
Nauji gyvūnai
Šventinę nuotaiką kelia ir tai, jog Kaune apsigyveno ir dar nematytų gyvūnų, taip pat esami gyventojai atsivedė jauniklių, todėl galima pamatyti dar daugiau gyvūnų.
„Šiais metais Zoologijos sodas pasipildė keliomis naujomis rūšimis. Pas mus atvyko baltosios pelėdos, senegaliniai galagai, himalajiniai tarai, bengalinė amūrinė katė bei juodauodegiai prerijų šuniukai. Visi gyvūnai – be galo skirtingi pagal savo paplitimą, savo statusą gamtoje. Tai senegaliniai galagai yra iš Afrikos regiono. Tai – naktiniai gyvūnai. Jie turi dideles akis, kuriomis gali matyti tik nakties tamsoje. Be to, jie labai maži, sveria iki 300 gramų, tačiau juda labai greitai, gali nušokti iki 3 m atstumą. Jų ausys taip pat labai įdomios, nes gali judėti nepriklausomai viena nuo kitos, tad ausimis jie fiksuoja visus gamtoje esančius garsus“, – pasakojo vyr. biologė Jurgita Autukaitė.
Ji skaičiavo, kad Zoologijos sodą papildė apie 46 gyvūnus. Dalis jų atvyko iš kitų zoologijos sodų, kiti gimė Kaune.
„Šiemet sulaukėme korsakų jauniklių, Azaros agučio pora atsivedė pirmąjį savo jauniklį. Patagoninės maros atvedė net keturis jauniklius. Lankytojai gal mažiau pastebi, bet mūsų veiklai labai svarbūs ir varliagyviai, tad džiugu, jog turime pirmąjį kaizerio tritonų jauniklį. Šie gyvūnai yra nykstantys gamtoje ir juos sunku išveisti. Pasipildėme ir paukščiais, sulaukėme didžiųjų apuokų jauniklių, kurie vėliau keliaus atgal į gamtą. Mažiausiai tikėjomės jauniklio iš liepsnotosios pelėdos, nes patelė yra vyresnio amžiaus, tad tai mums patiems buvo staigmena“, – Kaune gimusius gyvūnus vardijo J. Autukaitė.
Dėmesys senjorams
Maži, ką tik atvesti gyvūnai tikrai sulaukia pelnyto dėmesio, tačiau Kaune įsikūręs Zoologijos sodas gali pasididžiuoti ir turimais senjorais, skaičiuojantiems ne vieną dešimtį.
„Jei gyvūnus lygintumėme su žmogaus amžiumi, būtų galima sakyti, kad jie visai jauni, nes šiuo metu vyriausias gyventojas – 56 metų kakadu Antanukas, kuris gali išgyventi apie 70 metų. Iš gyvūnų pusės vertinant tų senjorų rastumėme visai nemažai. Vėžlių amžius varijuoja tarp 30–40 metų. Turime ir vieną beždžionę Širdutę. Ji tokį vardą gavo todėl, kad kai pamatė žmones, griebėsi už širdies. Ji labai draugiška, mamiška, visais rūpinasi, buvo net kartą radusi augintinį – sraigutę, kurią visą dieną laikė alkūnės linkyje. Tad Širdutė – mūsų senjorė, bet tos meilės pas ją tikrai daug yra“, – apie vyresnius Zoologijos sodo gyventojus pasakojo vyr. edukacinių programų koordinatorius Egidijus Praspaliauskas.
Šiuo metu Lietuvos zoologijos sode yra apie 200 gyvūnų rūšių ir apie 2,6 tūkst. individų.
Naujausi komentarai