Tęsiama tradicija
Pats Istorijų festivalis nėra nauja istorija. Jis prasidėjo dar 2019 m. kaip „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Nuo pat pradžių jis jungė muziejininkus, menininkus, istorijų pasakotojus, bendruomenes ir miesto istorijomis besidominčius žmones, kviesdamas Kauną pažinti per skirtingus pasakojimus, patirtis ir netikėtas miesto vietas.
Šią festivalio idėją šiandien tęsia Kauno miesto muziejus. Keičiasi temos, žmonės ir istorijų pasakojimo formos, tačiau išlieka pats principas – per istorijas ieškoti būdų geriau pažinti miestą, save ir kitą.
„Keturias dienas mieste istorijos keliaus skirtingais kanalais: per kiną, muziką, paveikslą, pasivaikščiojimą ar tylą. Vienur signalas bus labai aiškus, kitur – trūkinės, pasimes ar pareikalaus įsiklausyti. Festivalis kvies pastebėti, kaip kuriame santykį su miestu, kitais žmonėmis ir mus supančia aplinka“, – sako Kauno miesto muziejaus komunikacijos vadovė Toma Buivydaitė.
Laiko ir žmonių ryšiai
Festivalio programa sudėliota kaip keturių dienų kelionė, kurioje ryšys pamažu keičia savo formą.
Festivalį atidarys Lietuvos radijo 100-mečiui skirtas renginys – vakare pasirodys Martynas Kavaliauskas ir Kauno Rubininis choras.
Rugsėjo 25 d. programoje – technologijos, miesto atmintis, kinas ir muzika. Lietuvos aviacijos muziejuje bus atidaryta speciali paroda, kurioje istoriniai radijo aparatai ir orlaivių prietaisų skydelių fragmentai pasakos apie ryšį tarp žemės ir dangaus. Parodą lydės diskusija apie tai, kas iš tiesų vyksta piloto kabinoje, kai ryšys tampa ne patogumu, o būtinybe.
Tą pačią dieną Kauno rotušėje bus pristatytas naujausias Kauno miesto muziejaus albumų serijos leidinys „Kaunas Stanislovo Lukošiaus žvilgsniu: Žmogus (ne) savo laike“, kviečiantis miestą pamatyti per fotografo žvilgsnį. Kino centre „Romuva“ filmo „Slaptasis agentas“ peržiūrą lydės sociologės dr. Mildos Pivoriūtės ir kinotyrininkės, kino kritikės ir kuratorės dr. Mantės Valiūnaitės diskusija apie tai, ar kino salė vis dar geba sukurti bendrumo jausmą.
Šeštadienį festivalis persikels į miesto gatves ir viešąsias erdves. Ekskursijoje „Muzikinis Žaliakalnis“ muziejininkė Deimantė Kondrotaitė supažindins su vietomis, kuriose virė Kauno muzikinis gyvenimas ir pasakos apie žmones, kūrusius miesto kultūrinį ritmą.
Menininkas Linas Kaziulionis pristatys performansą „Nutekėjusios istorijos“. Klausydamasis gyvai skambančio pasakojimo apie melagienas, informacinius plyšius ir nutrūkusius ryšius, menininkas realiu laiku kurs paveikslą, kuriame faktai, emocijos ir fikcija susilies į vieną vaizdą. Po festivalio kūrinys taps laikina viešąja instaliacija prekybos miestelyje URMAS.
Šeštadienio programą papildys Kauno rotušėje vyksianti diskusija apie Lietuvos ir Lenkijos ryšius, lydinti Martyno Zaleskio XIX a. miestovaizdžiui „Kauno vaizdas“ skirtą parodą. Istorikai Andžej Pukšto ir Remigijus Civinskas kalbės apie bendrą paveldą, kultūrinę atmintį, istorines įtampas ir šiandienes bendradarbiavimo galimybes.
Gamta, muzika, tyla
Sekmadienį festivalis pasiūlys beveik priešingą patirtį – mažiau kalbėti ir daugiau būti. VDU Botanikos sode tris kartus per dieną vyks specialiai festivaliui sukurtos patyriminės „tyliojo“ vaikščiojimo ekskursijos. Sensorinėse stotelėse lankytojai aplinką tyrinės per augalus, garsus ir kvapus, o vienoje jų lauks Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriaus edukatoriaus Jokūbo Goscevičiaus muzikinis patyrimas.
Tuo metu Lietuvos zoologijos sode vyks šeimoms skirtos ekskursijos, kviesiančios į žmogaus ir gyvūno santykį pažvelgti per istorijas, stebėjimą ir atsakomybę už kitą gyvą būtybę. Botanikos sodas ir Zoologijos sodas šiai dienai taip pat kuria bendrą maršrutą: lankytojai galės keliauti tarp abiejų erdvių su specialiu žemėlapiu ir atlikti užduotis.
Taip per keturias dienas festivalis nueis kelią nuo technologijos, leidusios žmonėms susikalbėti per atstumą, iki patirčių, kurioms apskritai nereikia žodžių.
Naujausi komentarai