Pusę amžiaus trukusios ateivių paieškos buvo klaidingos: kur slypi tikroji tiesa?

Senų metodų atsisakymas

Daugiau nei pusę amžiaus amerikiečių instituto SETI ekspertai ieškojo ateivių vadinamojoje „vandens duobėje“ – tyliame radijo dažnių diapazone nuo 1,42 iki 1,66 gigaherco. Buvo manoma, kad kitos anglies pagrindu egzistuojančios gyvybės formos bendravimui naudos būtent šiuos dažnius, nes kosminis triukšmas šiame diapazone yra idealiai sugeriamas tarpžvaigždinių dujų. 

Tačiau mokslininkai dabar pristatė naują metodą, kuris visiškai sutelktas į siaurajuosčius aukšto dažnio (90–93 gigahercų) signalus, kurie greičiausiai sklinda iš tikslinių transliacijų.

„Dešimtmečius SETI paieškos buvo sutelktos į santykinai nedidelę radijo spektro dalį, ir mes norėjome išbandyti, kas galėtų nutikti, jei ieškotume visiškai kitoje vietoje“, – aiškino pagrindinė autorė Louise Mason iš Mančesterio universiteto.

Paslėptos žinutės archyvuose

Naujoji strategija leidžia itin didele raiška iš naujo išanalizuoti senų duomenų masyvus, kuriuose jau gali būti nežemiškos civilizacijos pranešimų. Dėl plataus regėjimo lauko teleskopas atsitiktinai surinko informaciją apie gerokai didesnį skaičių tolimų žvaigždžių sistemų, nei astronomai iš pradžių planavo ištirti.

„Net ir labai mažas stebėjimas gali apimti didžiulį skaičių ir įvairovę žvaigždžių, kurių galbūt niekada neketinome tirti“, – sakė Mason, pavadindama šį reiškinį „žvaigždžių priegauda“.

Paukščių Tako žemėlapis

Darbas su Čilės radijo teleskopu buvo tik pirmas žingsnis šiame ambicingame moksliniame projekte.

Šiuo metu tyrėjų komanda, prie kurios prisijungė amerikiečių institutas SETI, taip pat analizuoja astronominius duomenis, surinktus Europos kosmoso agentūros nebeveikiančios orbitinės observatorijos „Gaia“. 

Šis kruopštus darbas išplėtė paieškos apimtį, gautus duomenis uždėjus ant Bezansono Paukščių Tako modelio, kuris tiksliai atkuria šimtų milijardų žvaigždžių orbitas mūsų gimtojoje galaktikoje. Nors patvirtinto nežemiško signalo dar nerasta, mokslininkai įsitikinę, kad juda teisinga kryptimi.

„Derindami aukšto dažnio stebėjimus su galaktinėmis simuliacijomis, galime geriau suprasti, ką tiksliai jau ištyrėme ir kur turėtume ieškoti toliau“, – padarė išvadą tyrėja.

2040-aisiais mokslininkai planuoja į orbitą paleisti unikalų mažų kosminių aparatų spiečių, kurie susijungs į vieną milžinišką teleskopą, skirtą biologinių pėdsakų paieškai tolimose egzoplanetose.