„Didelė dalis mūsų kultūros paveldo gimsta ne dvaruose ar archyvuose, o kasdienėje buityje. Šeimos receptai yra gyvos istorijos – jie keliauja per kartas, saugo mūsų kasdienybės patirtis ir pasakoja apie žmones. Todėl kviečiame šiuos receptus ir pasakojimus apie juos išsaugoti ateičiai“, – Lietuvos organizacijas, bendruomenes ir privačius asmenis dalyvauti receptų dalijimosi akcijoje ragina dr. Jolanta Budriūnienė, Lietuvos Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė.
Ši akcija yra renginių ciklo „Metai su Danija“ akcentas. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Danijos Karalystės ambasada Lietuvoje ir Danijos kultūros institutu mini 35-ąsias abiejų šalių diplomatinių santykių atkūrimo metines. Lietuvius ir danus vienija pagarba maistui ir tradiciniai jo išsaugojimo būdai: rauginimas, džiovinimas ar sūdymas, kurie šimtmečius padėjo išgyventi šaltas žiemas. Jau šį spalį bibliotekoje prasidės nemokamos rauginimo dirbtuvės, paskaitos ir diskusijos, kuriose bus kalbama ne tik apie kulinariją, bet ir apie sveikatingumą, tvarumą, modernius žiedinio miesto koncepcijos (Circular City Concept, CCC) principus. Prisidėdami prie receptų akcijos, jūs jau dabar pradedate kurti šį bendrą kultūrinį tiltą.
Kulinarinis paveldas prasideda ne vadovėliuose, o namų virtuvėse. Norėdami pabrėžti, kokie brangūs ir ilgaamžiai yra senieji receptai, istorikai pateikia autentišką XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų virtuvės receptą. LDK didikų virtuvėje rauginimas buvo aukšto lygio amatas. Štai kaip Radvilų epochos dvaruose būdavo ruošiami prabangūs rauginti agurkai, stebinę užsienio svečius.
Radvilų dvaro agurkų rauginimo receptas
Radvilų dvaro virėjų knygose minimi agurkai buvo ruošiami ne stiklainiuose, o ąžuolinėse statinaitėse, naudojant išskirtinius priedus, kurie užtikrindavo ilgą galiojimą ir prabangų skonį.
• Agurkai: skiepyti, kieti, nedideli lauko agurkai. Jie turėjo būti nuskinti tik anksti ryte, kol dar nenukritusi rasa.
• Apsauga nuo gedimo – gvazdikėliai: į sūrymą virėjai įberdavo keletą gvazdikėlių pumpurų arba kalendros sėklų. Tai buvo brangūs prieskoniai, rodę dvaro prabangą ir veikę kaip natūralus antiseptikas.
• Slaptas ingredientas – ąžuolo žievė: jei trūkdavo šviežių ąžuolo lapų, į statinės dugną būdavo įmetamas švarus ąžuolo žievės gabalėlis. Jame esantys taninai užtikrindavo, kad agurkai išliks traškūs net iki pavasario.
• Paruošimas: statinaitės vidus ištrinamas česnaku. Sluoksniuojami agurkai, krienai, krapų stiebai, vyšnių ir ąžuolo lapai. Viskas užpilama šaltu šaltinio vandens sūrymu (naudota stambi akmens druska iš Veličkos kasyklų). Prispaudžiama nuplikytu akmeniu.
Šiandien jūsų šeimos gaminami rauginti kopūstai, marinuoti grybai ar firminė uogienė yra lygiai tokia pati vertinga mūsų tapatybės dalis, todėl neleiskite šiems receptams nugrimzti laike.
Šeimos receptai yra gyvos istorijos – jie keliauja per kartas, saugo mūsų kasdienybės patirtis ir pasakoja apie žmones geriau nei bet kuris dokumentas.
Kaip galima pasidalyti savo šeimos receptu?
• Atsiųskite skaitmeniniu būdu: užrašykite tekstą iš atminties arba tiesiog nufotografuokite / nuskenuokite rankraštinį puslapį iš savo receptų knygos.
• Atneškite receptą originalą į biblioteką: saugiai nuskenavus, jis bus iškart sugrąžintas.
• Padovanokite rankraštį bibliotekai: jūsų šeimos receptų sąsiuvinis papildys bibliotekos rinkinius ir taps oficialiai saugoma dokumentinio paveldo dalimi.
• Nufilmuokite: pasidalykite trumpu vaizdo įrašu, kaip ruošiate šį produktą.
• Prie recepto būtinai pridėkite trumpą istoriją (1–3 sakinius):
1) iš ko (mamos, močiutės, kaimyno) sužinojote šį receptą?
2) kokiu sezonu arba kokiomis progomis šį produktą gaminate?
3) kuo šis receptas jūsų šeimai yra išskirtinis ir ypatingas?
• Receptus ir istorijas siųskite e. paštu: valstybingumocentras@lnb.lt iki spalio 31 d.
Naujausi komentarai