JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) šiemet paskelbtoje Internetinių nusikaltimų ataskaitoje nurodė, kad 2025 metais Internetinių nusikaltimų skundų centras sulaukė maždaug 453 tūkst. pranešimų apie elektroninėje erdvėje vykdomą sukčiavimą.
Vyresni nei 60 metų amerikiečiai dėl tokių nusikaltimų neteko apie 7,7 mlrd. JAV dolerių – 37 proc. daugiau nei 2024 metais. Didžiausių nuostolių ir toliau padaroma vykdant investicinį sukčiavimą, tačiau nusikaltėliai pasitelkia vis sudėtingesnius būdus aukoms apgauti.
Atostogų nuotraukas analizuoja dirbtinis intelektas
Naujas tyrimas rodo, kad sukčiai gali išsisaugoti socialiniuose tinkluose paskelbtas atostogų nuotraukas, įkelti jas į dirbtinio intelekto sistemas ir pagal gautą informaciją parengti konkrečiai aukai pritaikytą apgaulės scenarijų.
Kibernetinio saugumo bendrovės „McAfee Labs“ specialistai šią teoriją patikrino į dvi laisvai prieinamas dirbtinio intelekto sistemas įkeldami daugiau kaip 21 tūkst. kelionių nuotraukų.
Skelbiama, kad viena sistema nuotraukose užfiksuotą vietą teisingai nustatė 91 proc. atvejų, o kita pasiekė 87 proc. tikslumą.
Geriausių rezultatų sulaukta tuomet, kai nuotraukose buvo matomi žinomi objektai, iškabos, kelio ženklinimas, maisto prekystaliai ar parduotuvės. Sunkiau dirbtiniam intelektui sekėsi atpažinti paplūdimiuose ir viešbučių kambariuose padarytų nuotraukų vietas.
Eksperimente dalyvavę „McAfee“ darbuotojai taip pat į dirbtinio intelekto sistemas įkėlė asmenines kelionių nuotraukas. Vienoje jų buvo matyti tik upė ir medžiai, tačiau sistema teisingai nustatė, kad vaizdas užfiksuotas Hastings-on-Hudsono gyvenvietėje Niujorko valstijoje.
Dirbtinis intelektas taip pat teisingai atpažino, kad nuotrauka su tulpėmis buvo padaryta Keukenhofo gėlių parke Nyderlanduose.
Kaip skelbė „The Guardian“, eksperimento dalyviams tapo nejauku supratus, kaip lengvai ir tiksliai buvo nustatytos jų aplankytos vietos.
Sukčiams pakanka ir nedidelės užuominos
Tyrimas parodė, kad nusikaltėliams nebūtina žinoti tikslaus žmogaus adreso ar viešbučio. Kartais pakanka nustatyti šalį ar regioną, kuriame jis lankosi, ir pagal tai pritaikyti apgaulingą žinutę.
Pavyzdžiui, nuotraukų iš Katalonijos paskelbęs keliautojas gali sulaukti netikros banko žinutės, kurioje teigiama, kad prie jo paskyros mėginta prisijungti būtent iš šio regiono.
Sukčiai, iš nuotraukos nustatę, kad žmogus apsistojo Londono viešbutyje „Savoy“, gali jam paskambinti ir apsimesti viešbučio darbuotojais. Jie gali pranešti apie tariamai nepavykusį mokėjimą ir paprašyti pateikti banko kortelės duomenis arba dar kartą atlikti pavedimą.
„Nors privačios nuotraukos natūraliai yra geriau apsaugotos, svarbu prisiminti, kad viską, kas skelbiama viešai, gali pamatyti, surinkti ir išanalizuoti piktavališkai nusiteikę asmenys“, – sakė „McAfee“ vadovas Azijos ir Ramiojo vandenyno regione bei Japonijoje Tyleris McGee.
Pasak jo, sukčių turima informacija net neprivalo būti visiškai tiksli. Vien tai, kad žinutėje paminima žmogaus neseniai aplankyta vieta, gali sumažinti jo budrumą ir priversti patikėti, kad kreipimasis yra tikras.
Kaip apsisaugoti nuo sukčių?
Macquarie universiteto Kibernetinio saugumo centro vykdomasis direktorius profesorius Dali Kaafaras perspėjo, kad socialiniuose tinkluose niekada nereikėtų viešinti įlaipinimo kortelių nuotraukų ir savo buvimo vietos realiuoju laiku.
„Skelbdami įrašus dar neišvykę iš kelionės iš esmės pranešate, kad jūsų namai yra tušti, ir kartu atskleidžiate savo dabartinę buvimo vietą“, – paaiškino profesorius.
Ekspertai pataria kelionių nuotraukomis dalytis tik grįžus namo. Taip pat rekomenduojama patikrinti „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“ ir kitų socialinių tinklų privatumo nustatymus bei įsitikinti, kas gali matyti skelbiamą turinį.
Edith Cowan universiteto kibernetinio saugumo profesorius Paulas Haskellas-Dowlandas ragino atsakingai rinktis ir konkrečias viešinamas nuotraukas. Svarbu prisiminti, kad jose matomi kiti žmonės gali nenorėti, jog jų atvaizdas būtų skelbiamas internete.
Siekiant išvengti apgavysčių, taip pat patariama:
- neskelbti įlaipinimo kortelių, bilietų ir kitų dokumentų nuotraukų;
- neviešinti savo buvimo vietos realiuoju laiku;
- kelionių įrašus skelbti tik grįžus namo;
- patikrinti socialinių tinklų privatumo nustatymus;
- neatidaryti nepažįstamų siuntėjų elektroninių laiškų ir jų priedų;
- atsargiai vertinti žinutėmis atsiųstas nuorodas;
- naudoti stiprius ir skirtingus slaptažodžius;
- neskubėti vykdyti prašymų pervesti pinigus ar pateikti asmens duomenis;
- dėl įtartino pranešimo savarankiškai susisiekti su banku, viešbučiu ar kita minima įstaiga oficialiais kontaktais.
T. McGee pabrėžė, kad sukčiai dažnai mėgina sukurti skubos įspūdį ir taip priversti žmones priimti neapgalvotus sprendimus.
„Sustokite ir pagalvokite prieš reaguodami į skubų prašymą. Sukčiai dažnai spaudžia žmones veikti greitai. Kelios minutės informacijai patikrinti gali padėti išvengti didelių nuostolių“, – perspėjo jis.
Naujausi komentarai