Ilinojaus universiteto mokslininkai teigė, kad pasaulio pabaiga turėtų ištikti penktadienį, lapkričio 13-ąją. Šiai nerimą keliančiai prognozei pagrįsti jie pateikė sudėtingą matematinę formulę.
Heinzas von Foersteris, Patricia M. Mora ir Lawrence'as W. Amiotas savo tyrime rašė: „Taigi galime gana užtikrintai daryti išvadą, kad „pakankamos technologijos“ principas, pasitvirtinęs per daugiau nei 100 kartų, galios dar bent tris kartas. Laimei, nėra reikalo pernelyg smarkiai plėtoti šios teorijos, nes šiuo klausimu pesimistai klydo – mūsų proprovaikai nemirs iš bado. Jie bus mirtinai suspausti.“
Šią niūrią prognozę mokslininkai paskelbė septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius du tūkstančius metų pasaulio gyventojų skaičius nuolat augo, o augimo tempas vis spartėjo.
Per vos 60 metų žmonių skaičius pasaulyje beveik padvigubėjo – nuo 1,6 mlrd. 1900-aisiais iki 3 mlrd. 1960 metais.
Toks augimas mokslininkams atrodė dar labiau stebinantis, nes tuo laikotarpiu pasaulį nusiaubė du pasauliniai karai.
Tyrėjai prognozavo, kad nors technologijų pažanga iki tol leido išlaikyti sparčiai augančią žmonių populiaciją, po trijų kartų to gali nebepakakti.
Jų teigimu, didėjantis gyventojų tankumas daugeliu atvejų gali sumažinti atskiro žmogaus galimybes išgyventi. Kitaip tariant, dėl nesibaigiančio populiacijos augimo žmonėms tektų kovoti dėl išlikimo ribotus išteklius turinčioje aplinkoje.
Remiantis tyrime pateiktu matematiniu modeliu, šių metų lapkričio 13-ąją pasaulio gyventojų skaičius teoriškai turėtų tapti begalinis. Iki šios datos liko vos kelios savaitės.
Mokslininkų pavartota sąvoka „pasaulio pabaiga“ neabejotinai skamba dramatiškai. Vis dėlto net ir patys tyrėjai tuo metu pažymėjo, kad tam tikru momentu neišvengiamai turės įvykti kažkas, kas sustabdys šias vis spartėjančias žmonijos lenktynes savęs sunaikinimo link.
Žinoma, nuo septintojo dešimtmečio pasaulis smarkiai pasikeitė. Pastaraisiais metais pasaulio gyventojų skaičiaus augimo tempas pradėjo lėtėti, todėl ano meto matematinė prognozė nebeatitinka dabartinių demografinių tendencijų.
Ieškantiems naujesnės pasaulio pabaigos prognozės Japonijos Toho universiteto mokslininkai, bendradarbiavę su NASA tyrėjais, pateikė kitokį atsakymą. Jų teigimu, gyvybės Žemėje likimas yra susijęs su Saulės gyvavimo trukme ir jos evoliucija.
Tyrime „Žemės deguonies prisotintos atmosferos gyvavimo trukmė“ prognozuojama, kad mūsų planeta gyvybei nebetinkama taps 1 000 002 021 metais. Taigi laiko žmonija dar turi nemažai.
2002 metais miręs H. von Foersteris dar 1995-aisiais interviu leidiniui „The Information Philosopher“ kalbėjo ir apie dirbtinį intelektą. Mokslininkas pabrėžė, kad klaidinga manyti, jog tokios technologijos gali „mąstyti“ taip, kaip tai daro žmonės.
Jo teigimu, dirbtinis intelektas gali spręsti įvairias problemas, tačiau manyti, kad jis geba veikti taip pat, kaip žmogus, yra pavojinga.