Šią temą su „Žinių radijo“ žurnalistu nagrinėjo Ryšių reguliavimo tarnybos Skaitmeninės erdvės priežiūros grupės patarėja Austėja Petkūnienė (toliau – A.P.) ir „Ellex Valiūnas" asocijuota partnerė Greta Bujutė (toliau – G.B.).
– Ką keičia Dirbtinio intelekto aktas? Koks tai įstatymas ir kam jis reikalingas?
– G.B.: Tai yra labai reikšmingas teisės aktas, reglamentas, taikomas visose Europos Sąjungos valstybėse. Šio akto tikslas yra suvienodinti DI sistemų kūrimo ir naudojimo taisykles, kad visoje rinkoje jos būtų taikomos vienodai ir užtikrintų pagrindines žmogaus teises, jų laisvę ir saugumą. Tai yra pagal produktų saugos teisės reguliavimą kurtas aktas, įvertinantis tai, jog DI gali kelti grėsmę žmonių saugumui ir sveikatai.
– Ką keičia įsigaliojęs aktas?
– A.P.: Šių metų rugpjūčio 2 d. įsigaliojo skaidrumo pareigos, kurios reiškia, kad žmonės turės būti informuojami apie tai, jog bendrauja su DI ir mato ar girdi jo sugeneruotą turinį.
– Kokius rinkos dalyvius, sektorius šis aktas liečia labiausiai?
– A.P.: Labiausiai tai liečia verslą ir ekonominę veiklą vykdančius fizinius asmenis, nes jie yra įpareigoti suteikti žmogui informaciją apie tai, kad kuriant turinį buvo panaudotas DI ar kad įmonės vardu bendraujantis pokalbių robotas yra DI kūrinys.
– Kokią problemą šiuo aktu sprendžia Europos Komisija?
– A.P.: Tai skaidrumo reikalavimas. Saugoma vartotojų teisė žinoti, kad tai yra DI produktas, kuris gali ir nevisiškai atitikti realybę. Tada vartotojas gali kritiškai vertinti informaciją.
– Kodėl ši problema sulaukia tokio dėmesio?
– G.B.: Verslas tikriausiai sakys, kad stabdomos inovacijos ar kad šie reikalavimai trukdo kurti DI produktus bei teikti juos rinkai. Tačiau ES reguliavimas yra grindžiamas pagrindinėmis mūsų teisėmis ir laisvėmis. Svarbu suprasti, su kokiu turiniu susiduriame, ar jis yra sugeneruotas dirbtinai, ar sukurtas žmogaus, o tuomet galima priimti sprendimą, pasitikėti juo ar ne.
Yra daug internetinių puslapių, kurie skelbia naujienas ir viskas yra sugeneruota DI. Jei tai nėra pažymėta, žmogus gali patikėti, jog informacija teisinga. O mes žinome, kad DI sistemos gali haliucinuoti, pateikti neteisingą informaciją. Jei kokybė nėra peržiūrima, žmogus, remdamasis tokiomis naujienomis, gali priimti atitinkamus sprendimus.
– Kas laukia turinių kūrėjų, jei jie nepažymės DI sugeneruoto turinio?
– G.B.: Remiantis DI akto nuostatomis, skaidrumo reikalavimų pažeidimas nėra laikomas lengvu pažeidimu ir numatytos nemažos baudos. Gali būti skiriama iki 15 milijonų arba iki 3 proc. metinės apyvartos bauda. Galbūt pradžioje ir nebus puolama skirti baudų, gal bus skiriami tik įspėjimai.
– Austėja, kokio lygio yra šios sankcijos?
– A.P.: Skamba kraupiai, tačiau noriu pabrėžti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba nepradės savo veiklos nuo sankcijų taikymo. Pradžioje ketiname informuoti visuomenę, teikti pagalbą verslui ir konsultuoti. Milijoninės baudos yra kraštutinė priemonė, kai reikalavimai yra ignoruojami, stipriai pažeidžiamos žmonių teisės ar sukeliama didelė žala. Noriu akcentuoti ir tai, kad Dirbtinio intelekto akte yra įtvirtintas ir proporcingumo principas. Turi būti atsižvelgiama į daugybę aplinkybių.
– Ar reikalaujama yra tik pažymėti DI sugeneruotą turinį? Ar nekalbame apie draudimus?
– G.B.: Yra daugiau reikalavimų. Pats aktas įsigaliojo 2024 m. rugpjūčio 2 d., tik jo taikymas buvo numatytas etapais. Nuostatos buvo kompleksinės, reikėjo laiko pasiruošti ir institucijoms, ir verslams. 2025 m. vasario 2 d. įsigaliojo dalis nuostatų ir reikalavimas didinti DI raštingumą. Įmonės, savo veikloje naudojančios DI sistemas, turėjo imtis priemonių ir mokyti savo darbuotojus apie galimą riziką bei naudą. Taip pat įsigaliojo ir draudimai. Tam tikros praktikos ES yra draudžiamos. Yra sistemų, kurių negalima nei kurti, nei tiekti į rinką ar naudoti, pavyzdžiui, emocijų atpažinimo sistema darbo vietose ar švietimo įstaigose. Organizacijoms svarbu žinoti apie šiuos draudimus, nes jie galioja jau pakankamai seniai. Didžiausios baudos, numatytos už draudžiamų praktikų naudojimą, gali siekti net 35 milijonus eurų arba 7 proc. nuo metinės apyvartos.
– Ar yra numatytas sankcijų mechanizmas kalbant apie nepilnamečius?
– G.B.: Tokių atskirų sankcijų nėra. Tačiau svarbu paminėti, kad jau yra priimti Dirbtinio intelekto akto pakeitimai, įtraukti du papildomi draudimai. Draudžiama kurti sistemas, kurios generuoja seksualinį turinį be asmens sutikimo arba vaikų išnaudojimo medžiagą. Kai kurios platformos tikriausiai leidžia kurti ir publikuoti tokį turinį, tad Europos Sąjunga pasielgė atsakingai.
– Ar per pastarąsias kelias savaites pastebėjote kokių nors pažeidimų ar problemų?
– A.P.: Ne, pažeidimų nepastebėjome. Verslas labai domisi, aktyviai klausia ir mes dedame visas pastangas atsakyti bei siekiame savo užsibrėžto tikslo – informuoti.
– Ar jums sunku atskirti produktą, sukurtą DI? Kokie požymiai rodo, kad tai gali būti netikra?
– G.B.: Be abejo. Sistemos tobulėja ir kuo toliau, tuo sunkiau bus tai atskirti. Prieš porą metų, jei vaizdas būdavo sugeneruotas DI, būdavo galima tiesiog matyti, kad tai nenatūralus, dirbtinis turinys, o dabar viskas keičiasi.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
Naujausi komentarai