Mokslas ir technologijos per artimiausius dešimtmečius gali pažengti tiek, kad tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma, taps kasdienybe. Kai kurie būsimi proveržiai gali iš esmės pakeisti energetiką, mediciną, kibernetinį saugumą, kosmoso tyrimus ir net žmogaus bei technologijų santykį, rašo „Daily Mail“.
Kosmoso tyrinėjimai
Viena svarbiausių sričių išliks kosmoso tyrinėjimai. NASA ir Baltieji rūmai jau yra paskelbę planus įkurti nuolatinę gyvenvietę Mėnulyje ir ateityje išsiųsti pirmąją pilotuojamą misiją į Marsą.
Pirmieji žingsniai jau žengiami įgyvendinant „Artemis“ programą. Tikimasi, kad iki šio dešimtmečio pabaigos bus išbandyti nauji nusileidimo moduliai, o astronautai vėl išsilaipins Mėnulio paviršiuje.
Termobranduolinė energija
Dar vienu reikšmingu proveržiu gali tapti termobranduolinė sintezė. Tai procesas, vykstantis Saulėje ir kitose žvaigždėse, kai lengvieji atomų branduoliai susilieja į sunkesnius ir išskiria milžinišką energijos kiekį.
Jeigu žmonijai pavyktų sukurti stabiliai veikiančias termobranduolines elektrines, jos galėtų užtikrinti beveik neribotą švarios energijos šaltinį, išskiriantį gerokai mažiau anglies dioksido ir sukuriantį mažiau radioaktyviųjų atliekų nei dabartinės branduolinės elektrinės.
JAV jau rengiami termobranduolinės energetikos plėtros planai, o pirmųjų komercinių sprendimų tikimasi sulaukti dar šį dešimtmetį.
Kvantiniai kompiuteriai
Artimiausiais metais gali atsirasti ir pirmieji plačiai pritaikomi kvantiniai kompiuteriai. Skirtingai nei įprasti kompiuteriai, kurie informaciją apdoroja naudodami nulius ir vienetus, kvantiniai kompiuteriai remiasi kvantinės fizikos principais.
Tai leistų atlikti skaičiavimus, kuriems šiandieniniai superkompiuteriai sugaištų metus ar net dešimtmečius.
Tokios technologijos galėtų paspartinti naujų vaistų kūrimą, sudėtingų procesų modeliavimą, pažangių medžiagų kūrimą ir padėti spręsti problemas, kurios šiandien dar laikomos neįveikiamomis.
Dirbtinis intelektas ir naujos grėsmės
Kartu su pažanga atsiras ir naujų iššūkių. Kibernetinio saugumo ekspertai įspėja, kad programišiai gali pasitelkti dirbtiniu intelektu paremtas sistemas, gebančias savarankiškai planuoti atakas, prisitaikyti prie apsaugos priemonių ir veikti gerokai greičiau nei žmogus.
Specialistų teigimu, tai gali tapti vienu didžiausių ateities iššūkių, nes tradicinės apsaugos priemonės gali nebespėti reaguoti į automatizuotas atakas.
Žmogus ir mašina
Dar viena sparčiai besivystanti sritis – žmogaus ir technologijų sąveika.
Per artimiausius dešimtmečius robotiniai egzoskeletai galėtų padėti žmonėms atgauti judrumą po traumų ar paralyžiaus bei palengvinti sunkių krovinių kėlimą.
Nešiojami dirbtiniu intelektu paremti įrenginiai – išmanieji akiniai, ausinės ir kitos technologijos – galėtų realiuoju laiku pateikti informaciją apie aplinką ir iš esmės pakeisti mūsų kasdienę patirtį.
Futurologai taip pat kalba apie smegenų ir kompiuterio sąsajas, kurios ateityje galėtų suteikti tiesioginę prieigą prie skaitmeninės informacijos.
Ar įmanomas „nemirtingumas“?
Vienas žinomiausių futurologų Ray Kurzweilas prognozuoja, kad jau 2030-aisiais žmonija gali pasiekti technologinį lygį, leidžiantį gerokai pailginti gyvenimo trukmę.
Kalbama apie mikroskopinius nanorobotus, kurie galėtų cirkuliuoti kraujyje, stebėti organizmo būklę ir padėti palaikyti sveikatą be nuolatinės medicininės priežiūros.
Nors tokios prognozės tebėra diskusijų objektas, biotechnologijų, medicinos ir dirbtinio intelekto pažanga jau dabar atveria galimybes kurti gydymo metodus, kurie dar visai neseniai atrodė neįmanomi.
Kas gali įvykti per 250 metų?
Jeigu žmonijai pavyks išvengti pasaulinių katastrofų, po kelių šimtmečių ji gali tapti tarpplanetine civilizacija.
Harvardo universiteto profesorius Avi Loebas mano, kad kosmoso kolonizavimas galėtų tapti savotišku žmonijos „draudimo polisu“ katastrofos Žemėje atveju.
Po kelių šimtmečių savarankiškos kolonijos Marse, reguliarūs skrydžiai tarp planetų ir net gyvybės paieškos už Saulės sistemos ribų gali tapti nebe moksline fantastika, o realybe.
Vis dėlto kelionėms į kitas žvaigždžių sistemas reikėtų technologijų, kurios šiandien egzistuoja tik teorijose. Viena garsiausių idėjų – vadinamasis metmenų variklis (angl. warp drive), kuris teoriškai leistų keliauti greičiau už šviesą iškreipiant erdvėlaikį.
Dauguma fizikų kol kas tokią technologiją laiko nepasiekiama. Tačiau būtent tokios idėjos parodo, kaip toli gali nuvesti mokslinė vaizduotė, jei dabartiniai atradimai taps pamatu ateities proveržiams.
(be temos)
(be temos)