Pačios saulės audros nekelia tiesioginio pavojaus žmonėms. Tačiau jos gali rimtai paveikti infrastruktūrą, nuo kurios priklauso šiuolaikinė visuomenė. Tai pirmiausia liečia elektros linijas, vamzdynus, geležinkelių sistemas ir povandeninius ryšio kabelius.
Apie tai pranešė „Space Daily“.
Vienas garsiausių kosminių orų pasekmių pavyzdžių buvo geomagnetinė audra Kanadoje 1989 m. kovą. Tuomet vainikinės masės išmetimas, kuris prieš dvi dienas paliko Saulę, pasiekė Žemės magnetinį lauką. Dėl to Kanados Kvebeko provincijoje įvyko didelio masto elektros energijos tiekimo sutrikimai. Maždaug šeši milijonai žmonių liko be elektros energijos, o sutrikimas truko devynias valandas. Pati audra regiono gyventojams nepakenkė, problemos kilo dėl jos poveikio elektros tinklui.
Dar anksčiau, 1859 metais, astronomas Richardas Carringtonas stebėjo galingą Saulės žybsnį, po kurio visame pasaulyje buvo užfiksuotos neįprastai ryškios šiaurės pašvaistės. To meto telegrafo tinklai veikė su pertrūkiais, o operatoriai pranešdavo apie kibirkštis įrangoje. Kai kuriais atvejais pranešimai buvo perduodami net ir atjungus maitinimo šaltinius, nes dėl audros poveikio laiduose susidarydavo elektros srovės.
Mokslininkai aiškina, kad Saulė nuolat išmeta į kosmosą įkrautų dalelių srautus. Vainikinės masės išmetimo metu didžiuliai plazmos kiekiai kartu su magnetiniu lauku išsiskiria į tarpplanetinę erdvę. Kai toks debesis pasiekia Žemę, jis sąveikauja su planetos magnetosfera.
Tokių procesų metu kintantis magnetinis laukas laidininkuose sukuria elektrinius laukus. Būtent todėl labiausiai nukenčia ilgos metalinės konstrukcijos. Jose atsiranda vadinamosios geomagnetiškai indukuotos srovės, kurios gali patekti į elektros energijos sistemas, ypač per transformatorinių pastočių įžeminimą.
Galios transformatoriams tokios srovės kelia rimtą problemą. Įranga skirta veikti kintamąja srove, o geomagnetiškai indukuotos srovės turi kitokias charakteristikas. Dėl to transformatoriai gali perkaisti, veikti netolygiai ir sukelti papildomą apkrovą visam tinklui. Šis mechanizmas buvo viena iš Kvebeko avarijos priežasčių.
Pasak specialistų, panašus poveikis galimas ir kitoms ilgoms metalinėms sistemoms. Tarp jų – vamzdynai, geležinkelių signalizacijos tinklai ir povandeniniai ryšio kabeliai. Nors pats šviesolaidis yra pagamintas iš stiklo ir nereaguoja į magnetinius trikdžius, tarpkontinentiniuose kabeliuose taip pat yra metalinių laidininkų, kurie tiekia energiją signalo stiprintuvams dideliais atstumais.
Štai kodėl mokslininkai negali atmesti galimybės, kad itin galinga saulės audra gali sukelti problemų pasauliniam ryšiui. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad labiausiai pažeidžiami gali būti tarpžemyniniai ryšiai, o vietiniai tinklai miestuose turi didesnę tikimybę toliau funkcionuoti.
Geomagnetinės audros kelia ypatingą iššūkį vamzdynams. Daugelis jų turi katodinės apsaugos sistemas, kurios lėtina metalo koroziją. Geomagnetinės srovės gali laikinai sutrikdyti tokių sistemų veikimą, o tai laikui bėgant prisideda prie spartesnio vamzdžių nusidėvėjimo. Šis procesas nesukelia tiesioginių gedimų, tačiau palaipsniui mažina infrastruktūros tarnavimo laiką.
Saulės audrų poveikis taip pat priklauso nuo geografijos. Stipriausios indukuotos srovės atsiranda tose vietose, kur yra stiprūs magnetiniai trikdžiai ir uolienos, kurios prastai praleidžia elektrą. Būtent tuo aiškinamas didelio masto elektros sistemos sutrikimas Kvebeke 1989 metais, tuo tarpu Niujorkas iš esmės išvengė rimtesnių padarinių.
Naujojoje Zelandijoje elektros tinklo operatorius „Transpower“ jau naudoja magnetometrus ir vykdo reagavimo į geomagnetines audras pratybas. Tuo tarpu Pietų Afrikoje po 2003 metų spalį įvykusių Saulės audrų energetikos bendrovė „Eskom“ susidūrė su didelių transformatorių pažeidimais. Įranga kelis mėnesius nuolat perkaisdavo iš vidaus, todėl ją teko anksčiau laiko išimti iš eksploatacijos.
Naujausi komentarai