Baimė, kad dirbtinis intelektas gali pakeisti žmones darbo rinkoje, stiprėja su kiekvienu nauju pranešimu apie atleidimus. Iki 2026 m. gegužės Jungtinėse Amerikos Valstijose jau buvo paskelbta apie 90 tūkst. darbo vietų panaikinimą, kuris siejamas su dirbtinio intelekto diegimu. Kai kurios prognozės dar griežtesnės – per artimiausius penkerius metus dėl dirbtinio intelekto gali būti panaikinta iki 15 proc. darbo vietų JAV.
Šiek tiek nerimo dėl dirbtinio intelekto poveikio darbo rinkai numalšina naujausia „Ramp“ ir „Revelio Labs“ ataskaita, kurioje analizuojamos beveik 22 tūkst. įmonių išlaidos dirbtiniam intelektui ir jų darbo jėgos duomenys. Nors šioje erdvėje dažnai dominuoja niūrus naratyvas apie dirbtinio intelekto keliamą grėsmę darbo vietoms, ši ataskaita rodo kiek priešingą tendenciją. Joje teigiama, kad įmonės, aktyviai investuojančios į dirbtinį intelektą, darbuotojų skaičių augina sparčiau. Tai galioja net ir pradinio lygio pozicijoms, kurios dažnai laikomos labiausiai pažeidžiamomis automatizacijai.
Pasak ataskaitos, intensyvūs dirbtinio intelekto vartotojai, t. y. įmonės, kurios per pirmuosius tris mėnesius dirbtinio intelekto reikmėms vidutiniškai skiria apie 30 JAV dolerių vienam darbuotojui per mėnesį, darbuotojų skaičių padidino 10 proc. Augimas fiksuotas įvairiose srityse – inžinerijoje, pardavimuose, administravime, klientų aptarnavimo, finansų, rinkodaros ir mokslinių tyrimų pozicijose.
Ryškiausias darbuotojų skaičiaus augimas tarp intensyvių dirbtinio intelekto vartotojų matomas IT sektoriuje. Vis dėlto, nepaisant šių teigiamų signalų, duomenys nėra tokie geri, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tyrimo imtis yra stipriai pasvirusi į technologiškai pažangesnes įmones, tikėtina, dažnai turinčias rizikos kapitalo finansavimą ir augančias nepriklausomai nuo dirbtinio intelekto.
Todėl sunku tiksliai pasakyti, ar dirbtinis intelektas iš tiesų prisideda prie spartesnio samdymo, ar tiesiog dažniau atsiranda įmonėse, kurios ir taip sparčiai plečiasi. Tai pripažįsta ir patys ataskaitos autoriai. Jie tyrime taip pat paminėjo: „Šis tyrimas neįrodo, kad dirbtinis intelektas universaliai kuria darbo vietas, tačiau jis paneigia teiginius, kad dirbtinis intelektas lems plataus masto darbo vietų praradimą.“
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
Kartu ši ataskaita silpnina ir kitą gana dažnai girdimą teiginį, kad dirbtinis intelektas naikina visas pradinio lygio pozicijas. Naujausias „Goldman Sachs“ tyrimas rodo, kad per pastaruosius metus dirbtinis intelektas galėjo panaikinti apie 16 tūkst. darbo vietų per mėnesį. Didžiausią spaudimą patyrė Z karta ir pradinio lygio darbuotojai. Tačiau technologiškai pažangiose įmonėse, kaip rodo tas pats „Ramp“ ir „Revelio Labs“ tyrimas, pradinio lygio darbuotojų skaičius išaugo 12 proc.
Taigi, ką iš to galime išsinešti? Panašu, kad dirbtinis intelektas ne visada veikia kaip darbo jėgos pakeitimo įrankis. Kai kuriais atvejais jis gali tapti įmonės plėtros įrankiu. Ataskaitoje taip pat teigiama, kad programinės įrangos ir technologijų įmonėms dirbtinis intelektas gali atpiginti arba pagreitinti pagrindinius gamybos procesus: kodo rašymą, vidinių įrankių kūrimą, techninės dokumentacijos rengimą ir produktų kūrimo palaikymą. Kai šie procesai tampa pigesni, įmonei gali apsimokėti plėsti ne tik inžinerijos komandą, bet ir kitas funkcijas – pardavimus, rinkodarą, klientų aptarnavimą ar administravimą.
Tačiau čia slypi tam tikra riba. Įmonėse, kurios tik perka dirbtinio intelekto prenumeratas ir vykdo pavienius bandomuosius projektus, bet nepereina prie nuoseklių ir tvarių investicijų, darbuotojų skaičiaus augimo paprastai nematyti. Tai gali dar labiau padidinti atotrūkį tarp dviejų tipų įmonių. Vienoje pusėje – organizacijos, turinčios kapitalo, techninių žinių ir gerus vadybinius gebėjimus dirbtinį intelektą paversti realia verslo verte. Kitoje – įmonės, kurios lieka eksperimentų ir prenumeratų lygmenyje.
Kitaip tariant, ataskaita rodo ne tai, kad dirbtinis intelektas automatiškai padės visiems, o tai, kad daugiausia naudos greičiausiai gaus daugiau išteklių turinčios įmonės. Patys ataskaitos autoriai svarsto, kad šis atotrūkis gali tik didėti. Įmonės, neturinčios šių minėtų detalių, gali likti dar labiau atsilikusios.
(be temos)
(be temos)