Anot VU pranešimo, nors vardas suteiktas šią vasarą, asteroidas atrastas prieš kiek daugiau nei dešimtmetį.
Per šį laiką atradimą patvirtino kitos observatorijos, jis aktyviai stebėtas, nustatyta jo orbita, teigia mokslininkas.
„Šį asteroidą 2015-ųjų spalio 6-ąją kartu su Ilgmaru Egličiu atradome Latvijos Balduonės astronomijos observatorijoje. Tuo metu dar naudojome senąją observatorijos kamerą, kurios regėjimo laukas buvo gan nedidelis ir asteroidų paieškai ne pats tinkamiausias. Pamenu, kad tuo laiku buvo nekokios oro sąlygos, todėl stebėjimus vykdyti galėjome tik paryčiais ir spėjome padaryti vos tris šio asteroido nuotraukas. Asteroidas buvo labai neryškus, o orams nutraukus stebėjimus jau manėme, kad jį pametėme“, – pasakojo astronomas.
Anot jo, nepaisant atradimui nepalankių sąlygų, po aštuonių dienų mokslininkų atradimą patvirtino Kitt Peako nacionalinė observatorija Arizonoje, JAV.
„Jei tokio patvirtinimo būtume negavę, atsekti šį dangaus kūną būtų buvę labai sunku, todėl mums tikrai pasisekė“, – teigė K. Černis.
Pasak jo, šio asteroido orbita – smarkiai ištįsusi elipsė. Todėl jis gali būti stebimas tik kai priartėja prie Žemės, o iki tol jis skrieja per toli ir yra per blankus, kad jį būtų galima pastebėti. Be to, „Vaižgantas“ gana nedidelis – vos vieno kilometro skersmens.
Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centro duomenų bazės duomenimis, asteroidas „Vaižgantas“ nuo Saulės yra nutolęs vidutiniškai 2,6 karto labiau nei Žemė, o Saulę apskrieja per ketverius metus ir 40 dienų.
„Vaižgantas“ vėl priartės prie Žemės kitų metų birželio 16 dieną – mažiausias atstumas bus apie 151 mln. kilometrų. Tuo metu jis bus maždaug 20-ojo ryškio.
Asteroidas pasirodys Erelio ir Delfino žvaigždynų riboje, kai stebėjimo sąlygos Lietuvoje bus vienos palankiausių.
Naujausi komentarai