Kelias į smegenų gelmes
Teorinės chemijos daktaro ir Côte d'Azur universiteto projektų vadovo Jérémie Topino manymu, šiuolaikinėje visuomenėje uoslė, kaip pojūtis, yra gerokai nuvertinta, nors tai yra pats pirmapradis ir labai svarbus žmogaus pojūtis, rašo „Showbizz Daily“.
Pasak jo, uoslės neurologinis kelias tiesiogiai veda į smegenų dalį, atsakingą už emocijas.
Proceso mechanika žavinga: nosies receptoriai kvapo molekulių informaciją paverčia nerviniais signalais, kurie perduodami į smegenų sritis, susijusias su kvapų atpažinimu, emocijomis ir atmintimi. Taip kvapai veikia tiek mūsų sąmoningas, tiek pasąmoningas reakcijas.
Kitaip nei rega ar klausa, kvapas kerta tiesiai į jausmų centrą, todėl aromato poveikis būna toks staigus ir nenuspėjamas.
Vis dėlto COVID-19 pandemija daliai žmonių, laikinai praradusių gebėjimą užuosti, priminė, koks išties svarbus šis pojūtis.
Tarsi asmeninis talismanas
Tarptautinės kvapų ir skonių korporacijos IFF vartotojų elgsenos ekspertės Céline Manettos pastebėjimu, šis laikotarpis reikšmingai pakeitė ir mūsų santykį su kvepalais bei jų vaidmeniu.
C. Manettos teigimu, po priverstinės COVID-19 izoliacijos kvepalai nustojo būti tiesiog stiliaus detale ar prabangos aksesuaru – jie tapo dar vienu svarbiu įrankiu mūsų gerovei ir pasitikėjimui savimi stiprinti.
IFF atliktoje 20 tūkst. vartotojų apklausoje 87 proc. respondentų prisipažino, kad pirmenybę teikia kvapams, suteikiantiems ne tik estetinį malonumą, bet ir emocinės bei fizinės naudos.
Prancūzijos aromatų fondo (Fragrance Foundation) atstovai antrina: užsidarius namuose, kvepalai tapo asmeniniu komforto šaltiniu.
„Kvepalai, tarsi talismanas, galbūt mūsų ir nepakeičia, tačiau jie gali sustiprinti tam tikrus asmenybės bruožus ir padėti įveikti gyvenimo iššūkius“, – sakė Arnaud Guggenbuhlis, kompanijos „Givaudan“ rinkodaros direktorius.
Tarp algoritmų ir intuicijos
Sunkiais laikais mes instinktyviai griebiamės pažįstamų kvapų, todėl parfumeriai į naujas kompozicijas vis dažniau įpina subtilių, nostalgiškų užuominų, kurios gali suteikti saugumo jausmą.
O šiandien kvepalų kūrimas primena kone kosminių technologijų laboratoriją. Didžiosios aromatų namų bazės kaupia duomenis apie tai, kokius ingredientus žmonės sieja su konkrečiomis emocijomis.
Naudojami algoritmai, padedantys nukreipti kūrybinį procesą norimo efekto link – pavyzdžiui, sukurti aromatą, kuris skatintų pasitikėjimą savimi arba gundymą.
Tarp pasitelkiamų aukštųjų technologijų – elektroencefalogramos (EEG), funkcinis magnetinis rezonansas (fMRT), veido išraiškų analizė, akių sekimas ir net širdies ritmo matavimas.
„Emocijas gali būti sunku įvardyti žodžiais ar net sąmoningai užfiksuoti, – aiškino C. Manetta. – Neuromokslas padeda mums apeiti kalbos barjerą ir išmatuoti smegenų veiklą, kurią sukelia kvepalai, ir paversti ją emociniu grįžtamuoju ryšiu.“
Kvapas kerta tiesiai į jausmų centrą, todėl aromato poveikis būna toks staigus ir nenuspėjamas.
Kam ramybė – kam stresas
Visgi, nors algoritmai gali pasiūlyti formulę, A. Guggenbuhlis įsitikinęs: joks dirbtinis intelektas negali pakeisti meistro parfumerio kūrybinio instinkto – mokslas tik suteikia rėmus, o sielą aromatui įkvepia žmogus.
Be to, nepaisant bendrų tendencijų, kvepalų poveikis išlieka itin individualus.
J. Topino žodžiais, kiekvienas turime savo „Prusto madleną“ – kvapą, kuris sužadina unikalius prisiminimus.
Mokslininkas pateikia iškalbingą pavyzdį: jam nupjautos žolės kvapas asocijuojasi su ramybe, tačiau kitam žmogui tas pats aromatas sukėlė stresą, nes priminė vaikystę ir nukėlė į tuos laikus, kai griežtas tėvas jį versdavo pjauti veją.
„Talismaniniai kvepalai yra tie, kurie atskleidžia, kas mes esame, kuriais kvėpinamės dėl savęs, kad liktume dabartyje ir užmegztume ryšį su savo emocijomis“, – įsitikinęs A. Guggenbuhlis.
Naujausi komentarai