Dviejų tipų sėklos
Kaip aiškina profesionalus agronomas, kraštovaizdžio specialistas Tautvydas Gurskas, vejų ir kitų augalų sėklos yra dviejų tipų: grynos, tik vienos veislės augalų, neturinčios priemaišų, ir sėklų mišiniai, šie – vieni populiariausių.
„Jų pranašumas toks, kad jie sudaryti iš įvairių augalų. Veja iš tokių mišinių geriau žiemoja: jei kuris nors augalas neatlaiko šalčių, o kitas peržiemoja geriau, vis tiek kitąmet turėsite veją“, – teigia specialistas.
Jis pažymi, kad sėklų mišiniai geriau prisitaikę augti netolygiame dirvožemyje. Anot T. Gursko, jei vienoje sklypo vietoje gruntas – skurdesnis, o kitoje – palankus vejai, sėklų mišinys puikiai gali užpildyti visą sklypą.
Grynų sėklų vejai – atidesnė priežiūra
Kraštovaizdžio eksperto teigimu, veja iš grynų – vienos veislės – sėklų išsiskiria savo grynumu ir kokybe. Tačiau jai reikia ir atidesnės priežiūros. Todėl, anot specialisto, būtina laikytis tam tikrų sąlygų norint džiaugtis išpuoselėta gryna, monokultūrine veja.
„Tam, kad veja iš vienos augalų rūšies visame sklype augtų gražiai ir tolygiai, būtina užtikrinti, jog dirvožemis tiktų konkrečiai veislei. Ne mažiau svarbu parinkti tinkamą laistymo ir tręšimo intensyvumą ir pasirūpinti, kad sklypas būtų vienodai apšviestas saulės. Tik tokiu atveju galima tikėtis norimo rezultato. Žinoma, jei tokią veją pavyks apsaugoti nuo įvairių negandų“, – sako T. Gurskas.
Specialistas aiškina, kad grynų sėklų veja jautresnė dirvožemio kokybei, ligoms, kenkėjams ir kt. Tad, sėjant tik vienos rūšies augalus, pavyzdžiui svidres, labai rizikuojama netekti vejos jau pirmą žiemą.
„Dideli šalčiai ir augalus puolančios ligos gali greitai pakenkti vienos veislės sėklų vejai. Jai kenkia ir netinkamos klimatinės sąlygos, pavyzdžiui, veja gražiai auga saulėkaitoje, o šešėlis jai nepatinka. Būtent todėl ir sudaromi sėklų mišiniai – kad visame sklype veja augtų tolygiau: ar tai būtų šešėlis, ar prasčiau įdirbta žemė“, – tvirtina specialistas.
Sodininkai kaimo vietovėse dažnai renkasi dobiliukus, kurie suteikia vejai daugiau įvairovės. Jie taip pat atsparesni sausrai ir sukuriamas gamtai artimesnis vaizdas.
Populiariausi – mišiniai
Pasak agronomės, Edotnuvaseeds.lt ekspertės Reginos Kanevičienės, šiuo metu šalyje populiariausios – vidutinio dekoratyvumo vejos, sėjamos prie namų. Tokios vejos dažniausiai užauginamos iš sėklų mišinių.
„Tokius mišinius sudaro sumaišytos kelių rūšių sėklos. Tai gali būti tiek daugiametės svidrės, tiek raudonieji eraičinai, taip pat kuokštiniai, formuojantys vejos pagrindą, tankumą ir smulkumą. Mišiniuose esančios pievinės miglės formuoja velėnos atsparumą mindymui“, – paaiškina R. Kanevičienė.
Renkantis sėklų mišinį, specialistė siūlo atkreipti dėmesį, kokia bus būsimo žolyno apkrova, kiek pievą ketinama mindyti ir pan. Anot jos, kai kurie pirkėjai mano, kad sumaišę skirtingos paskirties vejos sėklų mišinius, pavyzdžiui, sportinį ir dekoratyvinį, sukurs veją, kuri turės geriausias abiejų savybes. Tačiau, pasak specialistės, toks požiūris – klaidingas.
„Vieni mišiniai yra dekoratyvūs ir skirti mažiau mindomoms vietoms, kiti – intensyvesniam naudojimui, pavyzdžiui, futbolo aikštėms. Todėl skirtingų mišinių tarpusavyje maišyti nerekomenduojama, nes sunku numatyti, kaip tarpusavyje derės jų sudėtyje esančios veislės. Jos gali skirtis spalva, todėl veja gali tapti marga, gali skirtis atsparumo klimato iššūkiams sąlygos. Eksperimentuoti, žinoma, galima, tačiau svarbu gerai žinoti, ką darote“, – sako R. Kanevičienė.
Kaip priduria kraštovaizdžio ekspertas T. Gurskas, sėklų mišinius galima papildyti grynomis sėklomis. Pasak jo, taip daroma norint susikurti tobulą veją.
„Prekyboje esančiomis grynomis sėklomis galima papildyti turimus sėklų mišinius. Pavyzdžiui, savo sklype sėjate išsirinktą mišinį, bet norite turėti švelnesnių augalų, tad galima papildomai pasėti baltosios miglės sėklų. Jeigu sklype yra vietos šešėlyje, verta papildomai įsėti specialaus šešėlinio mišinio. Lietuvos sodininkai kaimo vietovėse dažnai renkasi dobiliukus, kurie suteikia vejai daugiau įvairovės vejai. Jie taip pat atsparesni sausrai ir sukuriamas gamtai artimesnis vaizdas“, – sako T. Gurskas.
Ar tinka mūsų sąlygomis?
Gali atrodyti, kad vejos sėklų kilmės šalis yra svarbi, tačiau su tuo nesutinka R. Kanevičienė. Pasak jos, kur kas svarbiau įsitikinti, ar konkrečios veislės buvo išbandytos ir įvertintos mūsų klimato sąlygomis ir ar yra patvirtinta, kad jos sėkmingai sudygs ir augs Lietuvoje.
„Pačios sėklos gali būti užaugintos Lietuvoje ir kitose šalyse – jos auginamos ten, kur sąlygos auginimui yra geriausios. Vis dėlto sėklas ruošiantys specialistai įvertina konkrečios veislės auginimo ir naudojimo savybes, pagal kurias ir suformuojamas sėklų mišinys, tinkamas auginti mūsų šalies sąlygomis“, – pasakoja agronomė.
Kraštovaizdžio specialistas T. Gurskas rekomenduoja atkreipti dėmesį ir į vejos sėklų pagaminimo datą, nes senesnės sėklos gali prasčiau dygti. „Ne mažiau svarbios laikymo sąlygos: sėklas reikėtų laikyti vėsioje, sausoje vietoje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių, originalioje pakuotėje. Geriausių rezultatų galima tikėtis veją pasėjus tais pačiais metais, kai sėklos buvo nupirktos.“
(be temos)