Perspėjo apie grėsmes
Apie invazinių augalų keliamas grėsmes dar sovietmečiu yra rašęs Gamtos tyrimų centro Floros ir geobotanikos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas Zigmantas Gudžinskas.
Tačiau, pasak jo, tokio pobūdžio publikacijos tuomet buvo pavienės, nes susirūpinimas invazine augmenija prieš kelis dešimtmečius niekam nekėlė rimto susirūpinimo.
Z. Gudžinskas atkreipė dėmesį, kad bene pirmieji dėl savo šalyse plintančių invazinių augalų susirūpino Australijos ir Šiaurės Amerikos mokslininkai. Praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje jie atliko pirmuosius išsamesnius tyrimus apie invazinių augalų plitimą ir tokio reiškinio keliamas grėsmes.
Europoje invazinėmis augalų rūšimis buvo susirūpinta devintojo dešimtmečio pabaigoje.
„Lietuvoje ši problema aktualizuota maždaug dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Tuo metu prasidėjo gana intensyvus invazinių rūšių tyrinėjimas, nes jau buvo pastebėtas kai kurių augalų keliamas pavojus. Nors pavojaus signalų buvo ir anksčiau. 1982 m. esu paskelbęs publikaciją apie Sosnovskio barščių keliamus pavojus ir galimas grėsmes. Tačiau tuo metu ta problema atrodė menka. Tik 2002 m., kai buvo patvirtintas invazinių rūšių Lietuvoje sąrašas, į jį buvo įtraukti ir Sosnovskio barščiai“, – nurodė mokslininkas.
Neturi konkurentų
Z. Gudžinskas pabrėžė, kad įvairiose Lietuvos vietose šiuo metu jau gerokai išplitę Sosnovskio barščiai mūsų klimato sąlygomis jaučiasi daug geriau nei savo kilmės vietovėse – kalnuose.
„Tie barščiai yra kilę iš Kaukazo ir jie ten auga aukštai kalnuose. Jų buveinės dažniausiai yra šaltiniuoti kalnų šlaitai. Ten jie auga tokiomis sąlygomis, kurios juos gana gerai slopina ir jie sparčiai neplinta. Kai jų buvo atsivežta į Europą, jiems čia nebuvo jokios konkurencijos, nes Sosnovskio barščiai labai stambūs ir vietiniai augalai jiems nėra varžovai. Būtent dėl to jie gali nevaldomai plisti ir užimti dideles teritorijas“, – paaiškino mokslininkas.
Jis priminė aplinkybes, dėl kurių Sosnovskio barščiai pateko į Lietuvą.
„Jie čia pateko apie 1960 m., kai buvo priimta direktyva dėl pašarų bazės gerinimo. Direktyva buvo taikoma visai Sovietų Sąjungai. Visoms respublikoms buvo išdalyta po keletą rūšių augalų ištyrinėti, ar jie galėtų duoti daug pašarinės biomasės. Lietuvoje ir Latvijoje buvo tyrinėjami Sosnovskio barščiai. Dar buvo atvežta įvairių rūgštynių, kurios taip pat buvo tyrinėjamos. Kai kurie kiti augalai neišplito, o Sosnovskio barščiai išplito. Jie buvo įveisti trijuose tarybiniuose ūkiuose, esančiuose Vilniaus ir Kauno rajonuose“, – pasakojo Z. Gudžinskas.
Mokslininkas atkreipė dėmesį, jog tik po kurio laiko buvo patvirtinta, kad Sosnovskio barščių sultys gali pakenkti sveikatai – stipriai apdeginti odą.
Bėda – sėklos
Pasiteiravus, kokių grėsmių kelia gražiai atrodantys lubinai, jau senokai priskiriami prie agresyvių invazinių rūšių, Z. Gudžinskas pabrėžė, kad žmonėms tiesiogiai jie nekenkia, tačiau gali padaryti daug žalos dirvai.
„Augalai gražūs, žmonėms nekenksmingi, bet gyvūnai neėda, nes jie labai nuodingi ir kartūs“, – nurodė mokslininkas.
Pasak Z. Gudžinsko, didžiausią pavojų kelia lubinų šaknys.
„Ant jų susidaro bakteriniai gumbeliai ir tuose gumbeliuose kaupiasi azotas. Jei kokioje nors pievoje įsiveisia gausialapiai lubinai, dirvožemio derlingumas tampa labai intensyvus. Tada pievų nebelieka ir pradeda augti dilgėlynai. Ima klestėti augalai, kurie prisitaikę prie azoto pertekliaus. Įprasti augalai, esant azoto pertekliui, tiesiog neišgyvena per daug trąšiame dirvožemyje“, – pabrėžė mokslininkas.
Naikinimo būdai
Mokslininkas nurodė, kad Sosnovskio barščių naikinimo būdai yra gana įvairūs ir priklauso nuo vietos, kurioje jie auga.
„Pavyzdžiui, vandens telkinių pakrantėje naudojami mechaniniai būdai. Efektyvu ir gana paprasta juos naikinti pavasarį, vos tik pradėjus dygti. Reikia tiesiog iškasti, bet labai daug darbo. Yra ir cheminis naikinimo būdas. Tai sudėtingesnis ir ilgiau trunkantis būdas. Jei plotas yra žemės ūkio paskirties, galima arti ir sėti kokius nors javus. Taip irgi galima išnaikinti“, – apie Sosnovskio barščių naikinimo galimybes pasakojo Z. Gudžinskas.
Mokslininkas pabrėžė, kad lubinus naikinti yra daug sudėtingiau.
„Lubinai turi labai daug sėklų. Dauguma, pavyzdžiui, Sosnovskio barščių sėklų sudygsta praėjus metams, kai išbyra, o lubinų sėklos gali sudygti ir praėjus dešimčiai metų. Lubinus labai slopina ganymas, nes šie augalai tiesiog nepakenčia žolės ieškančių gyvulių sukeliamo trypimo. Užtenka, kad gyvuliai vaikščiotų ir lubinų augimas prislopinamas“, – pastebėjo mokslininkas.
Primena bambukus
Įvairiose Lietuvos vietose vis dažniau atkreipiamas dėmesys į bambukus savo stiebais primenančius aukštus augalus. Tvirtinama, kad jų išnaikinti tiesiog neįmanoma.
„Tai japoninės reinutrės. Su jomis labai sunku kovoti, nes šaknys yra labai giliai – daugiau nei 2 m, o kartais pasiekia ir 3 m gylį. Šiuo metu Gamtos tyrimų centre kaip tik įgyvendiname japoninėms reinutrėms naikinti skirtą projektą – ieškome tinkamiausių būdų, kaip užkirsti kelią šiems augalams plisti“, – pabrėžė Z. Gudžinskas.
Jo duomenimis, reinutrės jau išplitusios visoje Lietuvoje, tačiau jų dar nelabai daug.
„Labiausiai jos paplitusios Vakarų Lietuvoje, taip pat aplink miestus. Dažnai japonines reinutres platina statybų procesai. Pvz., nukasamas dirvožemis ir jame lieka reinutrių šakniastiebių gabaliukų. Tada toks dirvožemis panaudojamas šlaitams sutvirtinti. Po kurio laikai šlaitai tampa invazinės rūšies augimviete“, – apgailestavo mokslininkas.
Gręžia skylutes
Rūpesčių kelia ir robinijos, kurios labai panašios į akacijas.
„Sakyčiau, laimei, pas mus akacijų dar beveik nėra, nes jos irgi yra labai agresyvios. Su robinijomis, kaip ir su uosialapiais klevais, galima tvarkytis. Yra gerai patikrintų priemonių, gerai veikiančių naikinimo metodų. Kamienuose gręžiamos nedidelės skylutės ir į jas pilama herbicidų. Taip herbicidai nepatenka į aplinką. Kai jų nedaug suleidžiama tiesiai į kamieną, po kelerių metų invaziniai augalai nudžiūsta, nebeleidžia šaknų ir tada galima nupjauti ir pašalinti“, – paaiškino pašnekovas.
Pasiteiravus, ar bandymai slopinti invazinius augalus Lietuvoje yra sistemiški, ar pavieniai, mokslininkas sakė, kad sistemiškas naikinimas vyksta tik saugomų teritorijų statusą turinčiose vietovėse.
„Savivaldybių lygmeniu veiklos efektyvumą lemia vietos ekologų iniciatyvos ir požiūris. Jei savivaldybių ekologai yra aktyvūs, jie randa būdų ir finansavimo šaltinių, skirtų invazinių augalų naikinimo programoms įgyvendinti“, – dalijosi pastebėjimais Z. Gudžinskas.
Lietuvoje ši problema aktualizuota maždaug dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Tuo metu prasidėjo gana intensyvus invazinių rūšių tyrinėjimas.
Kaupia duomenis
„Kauno diena“ pateikė klausimų Aplinkos ministerijai (AM).
– Kaip Lietuvoje fiksuojama invazinių augalų paplitimo dinamika, tendencijos, grėsmės? Kas už tai atsakingas? – paklausėme AM vyriausiosios specialistės Viktorijos Dačinskaitės.
– Lietuvoje duomenys apie invazinių ir svetimžemių rūšių paplitimą kaupiami Biologinės įvairovės informacinės sistemos Invazinių rūšių modulyje INVA. INVA registruojami invazinių rūšių stebėjimai, jie nuolat pildomi ir atnaujinami.
Duomenis į INVA gali teikti ne tik specialistai, bet ir gyventojai, savivaldybės, žemės savininkai, saugomų teritorijų direkcijos ir kt. Norint pateikti savo stebėjimą, reikia prisijungti prie INVA per e. valdžios vartus. Pateiktus duomenis vertina Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.
INVA yra vieša ir atvira, joje galima rasti pagrindinę informaciją apie invazines rūšis, jų biologiją, naikinimo metodus ir paplitimą Lietuvos teritorijoje.
Paplitę nevienodai
– Koks šiuo metu yra invazinių augalų paplitimo mastas, specifika, kokios rūšys labiausiai paplitusios?
– Skirtingos invazinių augalų rūšys Lietuvoje paplitusios nevienodai: dalis jų aptinkama beveik visoje šalies teritorijoje, kitos – lokaliai arba tik pavienėse vietose. Tiksliausiai jų paplitimą galima matyti INVA. Tarp dažniau aptinkamų invazinių augalų Lietuvoje galima paminėti Sosnovskio barščius, gausialapius lubinus, didžiąsias ir kanadines rykštenes, uosialapius klevus, baltažiedes robinijas ir kt.
Rečiau minima rūšis – apskritalapiai smaugikai. Jie buvo auginami dekoratyviniuose želdiniuose, tačiau dėl keliamos rizikos ekosistemoms ir daromos žalos biologinei įvairovei 2022 m. buvo įtraukti į ES susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, kitaip žinomą kaip ES invazinių rūšių sąrašas.
Apskritalapių smaugikų sėklas gali platinti paukščiai, taip pat žmonės, pvz., išmesdami sodo atliekas su šių augalų dalimis gamtinėje aplinkoje. Vėliau ši rūšis gali plisti šaknų atžalomis arba lengvai įsišaknijančiais ūgliais.
Tai vijokliniai augalai, kurie savo stiebais apsiveja ir užspaudžia medžių kamienus, todėl medžiai gali nusilpti ar nudžiūti. Į medžių lajas įsiviję apskritalapiai smaugikai padidina riziką, kad tokius medžius nulauš arba išvers stiprūs vėjai. Dalis stiebų driekiasi pažeme ir sudaro tankią dangą, todėl nyksta žoliniai augalai, o medžių ir krūmų daigai žūsta dėl konkurencijos ir šviesos trūkumo.
Akcentuoja prevenciją
– Kokia atsakomybė dėl invazinių augalų tenka gyventojams?
– Gyventojams svarbu neauginti, neplatinti ir nedauginti invazinių rūšių augalų. Prevencija yra geriausias ir pigiausias invazinių rūšių augalų valdymo būdas, tačiau pasitaiko atvejų, kai draudimų nesilaikoma, todėl yra nustatytos sankcijos. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu, už invazinių rūšių augalų laikymą ar naudojimą nesilaikant nustatytų reikalavimų gali būti skiriamos baudos: gyventojams – nuo 280 iki 1 550 eurų, juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 2 300 eurų.
Vis dėlto svarbiausia – atsakingas elgesys. Pastebėjus invazinių rūšių augalų savo sklype, sode ar kitoje teritorijoje, rekomenduojama pasidomėti tinkamais jos naikinimo būdais (juos galite rasti INVA) ir imtis šių priemonių kuo anksčiau.
Pastebėtas invazinių rūšių radavietes gyventojai gali registruoti INVA.
Procesas – ilgalaikis
– Kokiomis priemonėmis stabdomas, kontroliuojamas invazinių augalų plitimas? Ar įgyvendinamos kokios nors specialios programos?
– Dažniausiai taikomi šie naikinimo metodai: mechaninis (pvz., šienavimas, rovimas, kasimas); cheminis (augalų apsaugos produktų naudojimas); kompleksinis, kai kartu naudojamos ir mechaninės, ir cheminės priemonės.
Lietuvoje įgyvendinami invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo projektai. Vienas tokių – 2022–2030 m. plėtros programos „Išsaugoti biologinę įvairovę“ jungtinis projektas „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“ (JP). Šiam projektui įgyvendinti iš ES fondų lėšų skirta 6 mln. eurų. 1 605 ha plote suplanuota sunaikinti šešias invazines rūšis (Sosnovskio ir Mantegacio barščius, bitines spriges, didžiąsias ir kanadines rykštenes).
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, įgyvendindama programos priemones, taip pat numato invazinių rūšių augalų naikinimo priemones visoje Lietuvoje, teritorijose, kuriose svarbu išsaugoti rūšis ir natūralias buveines. Šioms priemonėms įgyvendinti 2026–2029 m. numatoma skirti 10 mln. eurų. Svarbi yra ir Žemės ūkio ministerijos kuruojama Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinė priemonė „Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose“.
– Ar pastaraisiais metais fiksuojamos kokios nors naujos IA rūšys?
– Lietuvoje galioja Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašas, kuriame yra 35 invazinių gyvūnų ir augalų rūšys ir ES susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašas, kuriame yra 114 invazinių augalų ir gyvūnų rūšių.
Pirmas susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašas buvo patvirtintas 2016 m. Nuo to laiko jis yra papildytas dar keturis kartus: 2017, 2019, 2022 ir 2025 m. Paskutinį kartą buvo papildytas 26 naujomis rūšimis, iš kurių Lietuvai aktualios keturios, nes aptinkamos Lietuvos teritorijoje. Tai augalai: japoninės reinutrės, sachalininės reinutrės ir gyvūnai: dėmėtieji elniai ir kanadinės audinės.
Siūlė pirkti
Aplinkos apsaugos agentūra „Kauno dieną“ informavo, kad 2026 m. nustatytas vienas pažeidimas, susijęs su invazinių augalų platinimu.
„Asmuo, neturėdamas leidimo naudoti invazines rūšis, įdėjo skelbimą į socialinį tinklą ir siūlė pirkti invazinės rūšies augalą – baltažiedę robiniją, kuri yra įtraukta į invazinių Lietuvoje rūšių sarąšą. Skirta 150 eurų bauda“, – informavo AAD.
Naujausi komentarai