Juos stebintis ir prižiūrintis asociacijos Ekosistemų apsaugos centro vadovas Petras Adeikis sutiko papasakoti, kuo šie sparnuočiai išskirtiniai ir kurioje Europos sostinėje peri net keturios šių įspūdingų paukščių poros.
Kada apsigyveno?
Tūkstančiai patiktukų, šimtai komentarų, reakcijų, pasidalijimų. Kiekvienas įrašas apie Šiauliuose įsitaisiusius gyventi didžiuosius apuokus sulaukia didelio žmonių susidomėjimo. Tam yra priežastis – šių galingų sparnuočių Lietuvoje mažai ir daugeliui kelia nuostabą, kad jie savo namais pasirinko vieną iš miestų.
Tačiau kodėl Šiauliai, o ne Kaunas? Galbūt ir kauniečiai turi tokių žavių kaimynų, tik gyventojai to nežino, nepastebi?
„Ne, neturite. Kol kas nėra tokio fakto, kad palei Kauną būtų didžiųjų apuokų, – abejones išsklaido P. Adeikis. – Pas mus, Šiauliuose, ūbauja penki apuokai, bet pripratau ir jų jau net nebegirdžiu.“
Šiauliuose didžiojo apuoko patinas apsigyveno 2017-aiaisiais, patelė – 2024 m. „Kadangi didieji apuokai yra ilgaamžiai, patinas, kaip matyti, kurį laiką pabuvo senberniu, kol susirado kompanionę“, – priduria pašnekovas.
Vienas jauniklis susižeidė
Šiemet juodu susilaukė trijų jauniklių: dviejų patinėlių ir patelės.
„Bus labai įdomu pamatyti, kaip migruos šiųmečiai jaunikliai. Deja, vienas jauniklis patinėlis susižeidė ir jau vargu ar išskris į laisvę“, – atsidūsta pašnekovas.
Birželio pirmoje pusėje apuokas dėl nežinomų priežasčių (spėjama, kad galėjo būti pabaidytas), kildamas nuo medžio, atsitrenkė į matinį stiklą. Keista, nes stiklas buvo ne skaidrus, o matinis, todėl paukštis turėjo jį matyti.
Atsitrenkęs į stiklą jauniklis nukrito ant žemės. Aukštis nebuvo didelis – tik antras aukštas, tačiau smūgis, matyt, buvo gana stiprus ir pavojingas. Po įvykio apuokiukas nebesugebėjo pakilti. Akivaizdžių išorinių sužalojimų nesimatė: jis judino kojas, sukinėjo galvą, tačiau ir dabar negali tupėti ir nuolat griūva ant šono. Juo iki šiol rūpinasi Laukinių gyvūnų globos centras.
Sukurta nemažai stereotipų
Pasak P. Adeikio, Šiauliuose perintys didieji apuokai – vienintelė Lietuvoje žinoma pora. „Įsivaizduokite, kokio tai retumo paukštis“, – pažymi biologas.
Daug kam gali pasirodyti, kad tokiems dideliems paukščiams kaip didieji apuokai miestas gyventi yra netinkama ar net pavojinga vieta.
Tačiau biologas atviras: tai stereotipas. Jis primena, kad ir dažniausiai Lietuvoje sutinkama naminė pelėda įsitaiso netoli gyvenviečių.
„Ispanų mokslininkai parašė labai gerą knygą apie didžiuosius apuokus. Joje yra vienas sakinys, kuris labai tinka ir Lietuvai: didysis apuokas gyvena ten, kur jam leidžiame gyventi. Vokietijoje net apie 150 porų peri urbanizuotose teritorijose.
Pats geriausias pavyzdys – Helsinkis, Suomija. Ten peri net keturios poros. Esu kalbėjęs su profesoriumi iš Helsinkio. Jis man pasakojo, kad tos kavinės, kur netoliese peri didieji apuokai, visada būna greitai rezervuojamos turistų, nes žmonės sėdi ir gėrisi, kaip aplink skraido apuokiukai, juos fotografuoja“, – suomių ir didžiųjų apuokų draugystę kaip pavyzdį Lietuvai pateikia P. Adeikis.
Kuo maitinasi?
Įsivaizduojančių, kad didieji apuokai yra išskirtinai miškų paukštis, biologas klausia: o ką šie paukščiai miške les?
„Kiškio kopūstus, o gal kankorėžius? – su šypsena klausia biologas. – Jam reikia atvirų plotų. Daugiausia didieji apuokai maitinasi kitais paukščiais ir graužikais. Urbanizuotose vietose pilna grobio. Jie maitinasi balandžiais, varnomis, kirais, kuosomis, kovais ir kt. Nustebtumėte, kiek mieste daug graužikų. Vieną naktį su termovizoriumi ieškojau nusileidusio jauniklio apuokiuko. Praktiškai po kiekvienu daugiabučio balkonu pilna lakstančių pelių.“
Ispanų mokslininkai parašė labai gerą knygą apie didžiuosius apuokus. Joje yra vienas sakinys, kuris labai tinka ir Lietuvai: didysis apuokas gyvena ten, kur jam leidžiame gyventi.
Diskusija dėl kačių
Asociacija Ekosistemų apsaugos centras feisbuke turi dešimtis tūkstančių sekėjų ir, kaip įprasta, po kiekvienu įrašu užverda karštos diskusijos. Po vienu jų inernautė piktinosi, kad didieji apuokai gali sumedžioti kates.
„Mūsų reikalas – ne pagražinti, o parodyti, kaip yra. Konstatuoju faktą, jog neturime duomenų, kad apuokai nusinešė katę. Tačiau jie yra sumedžioję kiškiuką, varną, žiurkę. Ar jie teoriškai gali sumedžioti katę? Taip, bet aš tokių faktų neturiu“, – atskleidžia P. Adeikis.
Anot jo, svarbu suprasti, kad didysis apuokas Lietuvoje yra vietinė rūšis, o štai katė – ne. Be to, katės yra naminiai gyvūnai, todėl jos turėtų gyventi namuose, o ne gatvėse.
„Visada sakau: jei gyvūnas palaidas vaikšto po ekosistemą, jis – ekosistemos dalis. Kaip katinas laukuose ar mieste gaudo kitus gyvūnus, taip jis pats gali tapti apuoko, lapės, vilko ar dar kieno nors auka“, – atvirai sako pašnekovas.
Buvo ir nepatenkintų
Nors didžioji dalis šiauliečių savo miesto sparnuočiais džiaugiasi ir didžiuojasi, kad šie paukščiai savo namais pasirinko būtent jų miestą, ne visiems jų kaimynystė patinka. Neseniai netgi prasidėjo teisiniai ginčai dėl daugiabučio, kuriame įsitaisę didieji apuokai.
Kaip sako P. Adeikis, ši istorija gerai iliustruoja posakį, kad šaukštas deguto visą medaus statinę sugadina. Namo gyventojai nesiskundė, kad daugiabutyje įsitaisė didieji apuokai. Priešingai, džiaugėsi tokia kaimynyste. Vis dėlto atsirado keli nepatenkinti, ėmė skųstis.
„Jūs pamatytumėte, kokių žinučių aš gaunu. Vieni rašo, kad jiems trukdo apuokų ūbavimas, kiti jau rašo, kad pas juos pilna kirų, ir klausia, kaip juos išnaikinti. Reikia apsispręsti, ar vieno apuoko ūbavimas trukdo, ar 30–40 kirų triukšmavimas. Dažnai suprantame, kad buvo kažkas gero, kai netenkame“, – nenori Šiauliuose prarasti didžiųjų apuokų P. Adeikis.
Ginčas su ESO
Praėjusiais metais du Šiauliuose išsiritę didieji apuokai taip ir nesulaukė brandos – žuvo nutūpę ant elektros stulpų. Dėl to šių paukščių tyrinėtojas konstatuoja liūdną faktą – Energijos skirstymo operatorius (ESO) didiesiems apuokams nesudaro sąlygų saugiai gyventi.
„Turėjome ir iš zoologijos sodo paleistą patelę. Ji įsitaisė gyventi prie ūkininko. Ten, fermoje, buvo pilna graužikų, kelis mėnesius ji gražiai gyveno, kol vieną dieną nutūpė ant stulpo ir elektra ją užmušė. Jeigu jie turi pelno išmokėti akcininkams, kodėl neturi pinigų apsaugos priemonėms? Jie pasakoja, kad yra draugiški gamtai, bet paukščių atžvelgiu jie nei žali, nei draugiški“, – atvirai kalba didžiaisiais apuokais besirūpinantis P. Adeikis.
Kas toliau?
Didieji apuokai gyvena nemažame mieste, todėl biologas prašo gyventojų ir miesto svečių supratingumo – pamačius apuoką, jo nepersekioti, nebaidyti, nebėgti artyn.
„Žmonės matė, kad apuokai tupi eglėje ir jau norėjo ten rengti ekskursijas. Tas jauniklis, atrodo, buvo pabaidytas ir panikos apimtas atsitrenkė į stiklą. Stebėti ir džiaugtis tikrai galima. Užtenka iš tolo pasidaryti nuotrauką“, – miesto gyventojų ir svečių supratingumo tikisi P. Adeikis.
Kokia Šiaulių Pietinio rajono jaunųjų apuokiukų ateitis? Pasirodo, kad didieji apuokai yra teritoriniai gyvūnai, todėl vaikai išskris ieškoti naujų horizontų, o mieste liks tik jų tėvai.
„Ar jaunikliai pasirinks kitą miestą – sunku pasakyti. Jeigu išgyvens, apie tai galėsime papasakoti kitąmet“, – žada Ekosistemų apsaugos centro vadovas.
Komentaras
ESO atstovė Ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė:
Apuokai yra ne tik saugoma rūšis, bet ir daugelio žmonių mylimi paukščiai, todėl ESO nuosekliai investuoja į sprendimus, kurie padeda mažinti elektros tinklo keliamą riziką gyvūnijai. Praėjusiais metais, bendradarbiaudami su „Ekosistemų apsaugos centro“ vadovu ir apuokų veisėju P. Adeikiu, pagal GPS siųstuvų duomenis identifikavome didžiausios rizikos vietas Šiaulių mieste ir rajone. Kartu su Šiaulių miesto ir rajono savivaldybėmis įgyvendinome aplinkosauginį projektą – specialiomis apsaugos priemonėmis izoliavome 155 elektros tinklo atramas. Projekto vertė siekė 40,3 tūkst. eurų, o jį lygiomis dalimis finansavo ESO bei abi savivaldybės.
Šiais metais, viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimai naujas rizikas apuokams, kreipėmės į P. Adeikį ir paprašėme pateikti naujausius GPS siųstuvų duomenis bei konkrečias skraidymo trajektorijas ir koordinates, kurios leistų tiksliai nustatyti papildomos apsaugos poreikį. Gavę šią informaciją galėtume įvertinti reikalingų priemonių apimtį, jų įrengimo galimybes, terminus ir investicijų poreikį. Kol kas šių duomenų nesame gavę.
ESO veikla yra reguliuojama ir prižiūrima Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, todėl visos investicijos turi būti pagrįstos objektyviais duomenimis. Tai svarbu todėl, kad tinklo investicijos daro įtaką elektros energijos tarifui, kurį moka visi vartotojai. Būtent dėl šios priežasties kiekvieną papildomą projektą planuojame remdamiesi specialistų surinktais duomenimis ir nustatytomis didžiausios rizikos vietomis.
Esame pasirengę tęsti bendradarbiavimą su ornitologais, aplinkosaugos organizacijomis ir savivaldybėmis. Mūsų tikslas – užtikrinti patikimą elektros tiekimą ir kartu kiek įmanoma sumažinti elektros tinklo poveikį šiuo atveju saugomoms paukščių rūšims.
Atkreipiame dėmesį, kad ESO veikla yra griežtai reguliuojama ir prižiūrima rinkos reguliuotojo, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, todėl visos investicijos ir išlaidos turi būti pagrįstos ir didinti elektros energijos tiekimo patikimumą, nes jos didina elektros energijos tarifą, kurį turi padengti visi elektros energijos vartotojai.
(be temos)
(be temos)
(be temos)