Kruopa išpopuliarėjo žaibiškai – sekėjai net prašo knygos apie ją

Jos šeimininkė Diana Budvytienė sako, kad internautai taip pamilo jos katytę, kad jau ir privačiai prašo atsiųsti daugiau kadrų iš murklės gyvenimo. Kai kam ji taip įstrigo širdyje, kad mielai paskaitytų ir knygą apie Kruopos nuotykius. Kiti netgi atvirai pripažįsta, kad, pažiūrėję įrašus su Kruopa, net naktimis greičiau ir ramiau užmiega.

Turi daug gerbėjų

Diana į netoli Švėkšnos (Šilutės r.) esantį Virkytų kaimą su šeima atsikraustė prieš penkiolika metų. Miestiečiams atsikrausčius gyventi į kaimą, reikėjo pasukti galvą, ką su turima žeme veikti.

„Nei karvių, nei ožkų nenorėjome. Klaipėdoje gyvendama jodinėjau ir supratau, kad man žirgai patiks labiausiai“, – į klausimą, kodėl valdose įsitvirtino žirgai, o ne kiti ūkio gyvūnai, atsako pašnekovė.

Pats žirgynas nedidelis. Jame gyvena keturi žirgai, du poniai, o bendrą tvarką prižiūri katytė Kruopa. Ji – arklidžių senbuvė. Murklė skaičiuoja dešimtus savo gyvenimo metus.

„Ji algoritmo kėlėja“, – juokiasi D. Budvytienė. Feisbuko algoritmus vaizdo įrašai su Kruopa iš tiesų išjudina. Nesvarbu, kas bus įkelta: nuotrauka ar vaizdo įrašas su Kruopa, turinys visuomet sulaukia bent 1 tūkst. reakcijų ir daugybės komentarų.

O kur dar inernautų akiai nematomas dėmesys! Žmonės Dianai siunčia privačias žinutes ir teiraujasi, kaip šiandien gyvena Kruopa, kaip ji jaučiasi, ką veikia.

Kompanija: Kruopa labiausiai mėgsta leisti laiką arklidėse ir laukuose su žirgais. / Virkytų žirgyno nuotr.

Paėmė iš prieglaudos

Paklausta, kaip Kruopa atsirado Budvyčių sodyboje, Diana prisimena, kad katytę paėmė iš prieglaudos prieš dešimt metų. Pašnekovė pasakoja, kad tąkart prie arklidžių sustojo automobilis, o iš jos išlipo moteris, rankose laikanti mažą pūkų kamuoliuką. Katytei buvo gal pora mėnesių, gal mažiau.

„Tas mažas snukutis priminė į medžioklę išsiruošusį tigrą – susiraukęs, rimtas, griežtas, lyg visiškai nepasitikėtų pasauliu. Tačiau manęs tai neišgąsdino. Paglosčiau jai galvytę ir, stipriam vėjui pučiant, per kiemą nusinešiau ją į arklides, kur ramiai ilsėjosi iš laukų sugrįžę žirgai.

„Čia bus tavo nauja šeima“, – pasakiau mažam piktam pūkų kamuoliukui ir prinešiau ją prie kumelės galvos. Žinote, kas mane nustebino labiausiai? Ji nė trupučio neišsigando. Toks mažas padarėlis, o priešais – didžiulis arklio snukis. Tačiau katytė tik spoksojo savo žaliomis akimis tiesiai į jį ir net nesudrebėjo. Atrodė, kad jos išraiška tapo dar griežtesnė. „Būsi Kruopa, – pasakiau jai. – Kruopa, nes esi maža… tačiau labai stipri“, – prisimena D. Budvytienė.

Aktyvi: nors katytei dešimt metų, jos sveikata puiki, ji iki šiol laipioja į medžių viršūnes ir išsiropščia iš jų pati. / Virkytų žirgyno nuotr.

Išgarsėjo netikėtai

Kruopa ramiai gyveno arklidėse, kol kartą Diana nutarė įkelti vaizdo įrašą į socialinius tinklus. Tada užgriuvo netikėto dėmesio banga.

„Kruopos niekuomet nekeldavau į žirgyno puslapį, bet buvo žmonių, kurie žinojo, kad ją auginu. Jie vis paprašydavo įkelti vaizdo įrašų su ja, nes jie ir Kruopą norėjo matyti. Ankstyvą pavasarį įkėliau filmuką, kur katė po žiemos, storuliukė kaip cepelinas, išvirto į kiemą ir bėgo per kiemą. Ji sulaukė tiek daug patiktų! Pasipylė prašymai įkelti jos įrašų.

Neduok Dieve, kokią dieną neįkeliu, žmonės iškart rašo ir klausia, kas atsitiko Kruopai. Dešimt metų buvo ramu ir dabar staiga ji išgarsėjo“, – savo augintinės išpopuliarėjimo istorija dalijasi jos šeimininkė.

Pareigos: žmonės, stebėdami Kruopą, jau spėjo ją spėjo pakrikštyti žirgyno ūkvede. / Virkytų žirgyno nuotr.

Laisva ir nepriklausoma

Paprašyta apibūdinti Kruopos charakterį, Diana nė nemirktelėjusi nusako vienu žodžiu: nepriklausoma.

„Buvo kartą sunegalavusi, paėmėme ją į namus slaugyti. Tačiau ji ten jautėsi blogai ir vis prašydavosi į lauką“, – šiltų namų taip ir neprisijaukino Kruopa.

Geriausiai rainė jaučiasi arklidėse ir laukuose. Kai buvo mažytė, netgi susiraitydavo žirgams ant nugaros, o šiltuoju sezonu iki šiol ištikimai lydi didžiuosius draugus į ganyklas. „Ji labai gerai peliauja – užtenka vien jos visoms arklidėms“, – giria savo keturkoję Diana.

„Visi juokiasi, kad jos veido išraiška visada atrodo griežta ar pikta. Tačiau ji tikrai nepikta katė. Žmonių ne itin prisileidžia, nemėgsta, kai ją ima ant rankų. Kruopa – nepriklausoma katytė“, – užtikrina žirgyno savininkė.

Norai: Kruopa ne itin mėgsta leisti laiką kambaryje. Pasivečiavusi iškart prašosi į lauką. / Virkytų žirgyno nuotr.

Lydi žirgus

Kur kas geriau nei žmonių kompanijoje Kruopa jaučiasi tarp žirgų.

„Mano vaizdo įrašai nebūna surežisuoti. Kruopa tikrai gano žirgus: ji kartu su jais išeina į ganyklą ir, jeigu jie migruoja į kitą pievos lauką, eina su jais. Jeigu labai stipriai lyja, pasislepia kur nors miške, kur gali sausai pabūti. Kai tvarkausi arklidėse, Kruopa sukinėjasi aplink.

Kai kuriems sekėjams Kruopa taip patiko, kad prašo manęs parašyti vaikams knygą apie ją. Jau netgi gavau pasiūlymų, kokiu šriftu knyga turėtų būti. Žmonės sako, kad Kruopos nuotykius tikrai skaitytų: seneliai anūkams ir pan. Aš apie tai pagalvosiu. Pati kuriu eiles, tai galbūt parašysiu eiliuotą pasaką“, – pasiūlytos idėjos neatmeta Diana.

Visi juokiasi, kad jos veido išraiška visada atrodo griežta ar pikta. Tačiau tai tikrai nepikta katė. 

Klausia ir gatvėje

Net ir nuvažiavusi į Šilutę, Kruopos šeimininkė neišvengia klausimų apie savo augintinę. Tiesiog gatvėje pažįstami ir mažiau matyti žmonės teiraujasi, kaip gyvena ūkio peliautoja, klausia, kokių dar nuotykių jie pamatys.

„Aš paklausiu, kodėl jiems tie įrašai tokie įdomūs, kas užkabino. Juk jie labai paprasti, buitiški. Neturiu laiko profesionaliai montuoti. Pasirodo, būtent tai ir patinka žmonėms – Kruopos buitis. Visiems atrodo, kad Kruopa yra tikra darbininkė, vis sukinėjasi arklidėse, prižiūri visus. Kruopa sekėjų akyse yra tikra arklidžių ūkvedė“, – šypteli D. Budvytienė.

Privačiai rašomose žinutėse žmonės atvirauja, kad Kruopos nuotraukos, vaizdo įrašai prieš miegą padeda nusiraminti, o kai kuriems net lengviau užmigti.

Nors Kruopa šiuo metu yra garbaus amžiaus, jos sveikata puiki. Diana pasakoja, kad ji sugeba įsiropšti į pušų viršūnes ir be vargo nusileidžia pati. „Labai geros sveikatos katė“, – pasidžiaugia prieš dešimtmetį ją priglaudusi žirgyno vadovė.

Diana Budvytienė / Virkytų žirgyno nuotr.

Sunkiausia – anksti keltis

Prisiminusi pirmuosius žirgyno metus, Diana sako, kad jai bemaž sunkiausia buvo įprasti anksti keltis. „Žirgai turi savo rimtą ir jo reikia laikytis. Kiekvieną rytą reikia keltis anksti, priešingai nei mieste. Keliesi į darbą, tik tas darbas visada lauke ir reikia plušėti bet kokiu oru: kai lyja, sninga ar labai karšta. Reikia labai daug dirbti, mieste tiek tikrai nereikėjo. Įpratau dieną pradėti 6.15 val.“, – šypteli žirgininkė.

Dabar į Virkytų žirgyną atvažiuoja įvairių žmonių, norinčių išbandyti, kaip Diana sako, žirgo jogą ir sąmoningą jojimą.