Taigi nors katės akimirksniu sureaguoja į bet kokį garsinį protrūkį, emocinis turinys joms – tarsi foninis triukšmas, rašo „Daily Mail“.
Italijos mokslininkai namų aplinkoje tyrinėjo 20 kačių, leisdami joms klausytis įrašytų juoko, verksmo, riksmų ir pykčio garsų.
Stebėdami ausų kryptį, akių vyzdžius, kūno įtampą ir uodegos judesius, tyrėjai fiksavo vienodą reakciją – vidutinį stresą, nepriklausomai nuo to, kokia emocija buvo perteikta.
Galvos pasukimo kryptimi gyvūnas paprastai išduoda, kuri smegenų pusė apdoroja garsą. Tačiau žmogaus emocijų įrašai nesukėlė jokio kryptingo atsako.
Tai rodo, kad mūsų balsas joms nėra pakankamai informatyvus, palyginti su kitų kačių skleidžiamais signalais.
Skirtingai nei, pavyzdžiui, šunys ar arkliai, katės evoliuciškai gyvena nestabiliuose socialiniuose tinkluose.
Jos gali būti ir plėšrūnės, ir grobis, todėl jų smegenys pirmiausia reaguoja į intensyvumą, o ne į emocijos tipą. Tai – išlikimo strategija: svarbiausia greitai pastebėti galimą grėsmę, o ne tiksliai ją identifikuoti.
Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad katės gali atskirti emocijas, jei balsas priklauso jų artimam žmogui ir yra derinamas su kūno kalba ar mimika. Skambant nepažįstamam balsui, jos pasikliauja tik emocijos stiprumu.
Naujausi komentarai